„Pastaruoju metu daug diskutuojama apie Biologinės įvairovės, „Nuo ūkio iki stalo“ strategijas bei naują daugiametę finansinę programą. Džiaugiuosi, kad turėjome galimybę šią savaitę dalyvauti Copa ir Cogeca organizacijų pirmininkų susitikime ir išsakėme savo nuomonę, išreiškėme susirūpinimą dėl galimo šių priemonių poveikio žemės ūkio sektoriui. Mes negalime toleruoti biudžeto mažinimo, ypač kai iškeliami papildomi ir labai ambicingi reikalavimai. Neturime pamiršti, jog tiesioginės išmokos pagal bendrą žemės ūkio politiką krizės metu yra apsauginis tinklas ūkininkams. Nepaisant to, Baltijos šalių ūkininkai išlieka pažeidžiami, nes gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES. Privalome bendradarbiauti ir savo nuogąstavimus išsakyti garsiai, kad būtume išgirsti ir išliktume konkurencingais“, – kalbėjo A. Svitojus.
Konferenciją organizavo Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba, žurnalas „Dienas Bizness“, kooperatyvas VAKS LPKS, valstybinė finansų įstaiga ALTUM ir ekspertai.
Tarptautiniame renginyje, anot ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėjos Sonatos Kisielienės, buvo aptariama Latvijos ir visos Europos žemės ūkio ir miškų sektoriaus ateitis po 2020 metų. Taip pat diskutuota apie klimato kaitos poveikį vandens kiekiui ir kokybei bei miškų sektoriui, žemės fondą ir paskolas žemės pirkimui, pusiausvyrą tarp ekonomiškai pagrįsto ir ekologiško valdymo, aptartos vietinių gamintojų bendradarbiavimo galimybės.
Anot konferencijoje dalyvavusio Latvijos žemės ūkio ministro Kasparo Gerhardo, būtina laiku reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir užtikrinti, jog priimami sprendimai būtų naudingi žemės ūkio sektoriui. Jis įvardijo svarbiausius prioritetus – naujuoju finansiniu laikotarpiu padidinti konkurencingumą, užtikrinti sąžiningas išmokas ūkininkams, išlaikyti gyvybingą kaimą, maisto produktų gamybą ir prieinamas maisto kainas.
