DELFI žiniomis, šis planas bus svarstomas viename iš artimiausių Vyriausybės posėdžių.
Mokesčiai palies tiek pramonės ir žemės ūkio įmones, tiek gyventojus.
„Norime mažinti taršą. Turime prisijungti prie europinių iniciatyvų, kurias palaiko ir tokios valstybės kaip Vokietija, Prancūzija. Tikslas nulis emisijos. Tai ilgalaikė strategija iki 2050 m. Mūsų taršiausi sektoriai tai transportas, žemės ūkis ir pramonė. Kalbame apie 600 įmonių iš šių sektorių, kuriems reikia pirkti taršos leidimus. Kalbant apie žemės ūkį, tai palies didžiuosius pramoninius gyvulininkystės kompleksus, kurie jau dabar perka taršos leidimus“, – ką gali paliesti mokesčių didinimas aiškina aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir tikina, jog mokesčiai, skatinantys mažinant emisiją atitinka ES vidurkį.
Tiesa, nors pagal direktyvą reikėtų mokesčiais apkrauti ir senų traktorių savininkus, tačiau bent šiame etape ūkininkai rinkliavos didinimo išvengs.
Ministerijos atsakymuose DELFI rašoma, kad siūlymas didinti tarifus nuo 2 iki 3 kartų gali paliesti apie 630 įmonių iš visų maždaug 2500, turinčių Taršos arba TIPK leidimus. Tačiau, kaip prognozuoja valdininkai, šis padidėjimas neturėtų reikšmingai atsiliepti įmonių konkurencingumui. Skaičiuojama, kad AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (Klasco) iki padidinimo mokėjo 1258 eur per metus už atmosferos ir vandens taršą, po siūlomo padidinimo mokėtų 3118 eur per metus; AB Krekenavos agrofirma iki padidinimo mokėjo 1866 eur per metus už atmosferos ir vandens taršą, po siūlomo padidinimo mokėtų 3129 eur per metus; UAB Kauno vandenys iki padidinimo mokėjo 134 023 eur per metus už atmosferos ir vandens taršą, po siūlomo padidinimo mokėtų 248 860 eur per metus.
Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pažymoje, pagrindžiančioje šį siūlymą, ES svarstomas įsipareigojimas iki 2050 m. sukurti klimatui neutralią ekonomiką – Europos Sąjungoje intensyvėja diskusija, ar ES turėtų įsipareigoti iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralią ekonomiką. Tokioje ekonomikoje grynasis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2050 m. būtų sumažintas 80 proc., o likusieji 20 proc. būtų pašalinama absorbentais iš žemės ir miško naudmenų bei panaudojant anglies dioksido sugavimo ir saugojimo technologijas.
Aplinkos ministras K. Mažeika sako, kad nenori, jog užsieniečiams Lietuva būtų kaip kraštas, kuriame galima kurti taršius objektus ir mums palikti tik teršalus, o pelną išsivežti ir pasitraukti kai verslo sąlygos tampa nepalankiomis. Kita problema – miestai plečiasi, artėja prie žemės ūkio ir pramonės objektų ir daugėja konfliktų.
„Inovacijos ir skatina, kad verslas netaptų visuomenės priešu. Dar yra ES paramos lėšų ir įmonės galės prisitaikyti. Įdiegus visas apsaugos priemones taršos mokesčiai įmonei mažėtų“, – sako ministras.
K. Mažeika tikisi, jog pagaliau pajudės biodujų jėgainių statyba, nes jau dešimt metų programa nepajuda.
Mokesčiai gali smarkiai didėti
Dėl plano ypatingai sunerimę ūkininkai.
„Šiuo metu pramoniniai kiaulių ūkiai per metus moka apie 1500 eurų taršos mokestį. Dabar reikalaujama sumažinti, amoniako, kietųjų dalelių, lakių organinių junginių (LOJ) kiekį. Tuo pačiu didėja mokesčiai. Pavyzdžiui, LOJ buvo 4 eurai už toną, dabar bus 450 eurų. Tai liečia visus, ne tik kiaulių ūkius. Taršos mokestis kiaulių ūkiui didės iki 10–15 tūkst. eurų per metus. Mes tam nepritariame, kreipėmės į Vyriausybę“, – aiškina Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius. Mokesčiai apskaičiuojami padauginus kiaulių skaičių iš atitinkamo koeficiento.
Pagal naują tvarką, mokesčiai didės šiems gyvulininkystės kompleksams:
daugiau kaip 40 000 vietų naminiams paukščiams;
daugiau kaip 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg);
daugiau kaip 750 paršavedžių.
Aplinkos ministerija atkerta, kad Atlikus poveikio aplinkai vertinimą, pavyzdžiui, kaip tai paveiks gyvulininkystės produkcijos savikainą ir ūkių konkurencingumą rinkoje, nustatyta, kad visam kiaulių auginimo sektoriui mokestinė našta, jei nebus mažinamas išmetamas teršalų kiekis, padidėtų apytiksliai 2,8 karto, pavyzdžiui, kiaulių ūkiui, kurio pajėgumas – 28 tūkst. kiaulių, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių padidės nuo 553 Eur iki 1778 Eur per metus, vidutiniškai vienai kiaulei paskaičiuota mokestinė našta sudarys 0,06 Eur, o produkcijos gyvo svorio pardavimo kainoje sudarys apie 0,001 Eur. Tikslas ne sukaupti daugiau lėšų, bet paskatinti įrengti taršą mažinančias priemones.
Asociacijos vadovas neslepia, kad oficialiai ministerija siekia, kad ūkiai įsirengtų taršos mažinimo priemones, tačiau tai vargu ar nutiks realybėje.
„Oro valymo filtrai vienam ūkiui kainuoja 1–1,5 milijono eurų ir ne visiems ūkiams jie pritaikomi. Jei fermos išmėtytos dideliame plote, įrengti tokią techniką bus sudėtinga ir brangu. Paramos priemonių, kurių pagalba dideli ūkiai galėtų įsirengti, pavyzdžiui, biodujų jėgaines, praktiškai nėra. Šios jėgainės sumažintų kvapus, surinktų kenksmingas medžiagas, tačiau investicijos milžiniškos ir neatsiperkančios. Jei ūkis tokį objektą statys savo lėšomis jis tiesiog bankrutuos“, – dėlioja A. Baravykas.
A. Baravykas pateikia ir kitą pavyzdį – mėšlidžių sutvarkymas. Investuoti reikia milijonus eurų. Jos neatsiperka ir valstybės ar ES pagalbos nėra.
„Mokestis didėja, tačiau norint jo išvengti reikia investuoti milijonus eurų, ko niekas nedarys. Tiesiog bus padidintas dar vienas mokestis ir valdžia eilinį kartą pasipinigaus“, – konstatuoja A. Baravykas ir pripažįsta, kad jį neramina šios Vyriausybės politika didinti rinkliavas ir nematomus mokesčius, kurie tarsi nereikšmingi, tačiau nuolat didėja.
Lietuvos tikslai iki 2030 m. įgyvendinant išmetamųjų ŠESD kiekio 9 proc. mažinimo tikslą ES. Jei tai nebus pasiekta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose
sektoriuose, palyginti su 2005 m., kurio nepasiekus gresia papildomos fiskalinės išlaidos.
Šie pokyčiai neaplenks ir gyventojų – kai kurie mokesčiai buitiniams vartotojams taip pat didės. Jei gyventojas per mėnesį išleidžia 7 kubinius metrus nuotėkų, per metus susidarytų 84 kubiniai metrai nuotėkų. Tai mokama suma už nuotekas padidėtų nuo 1,18 iki 4,28 Eur iš skirtumas 3 Eur per metus.
Padidinus tarifus nuotekų kainoje mokesčio už aplinkos teršimą į vandens telkinius dalis padidėtų apytiksliai 3,6 karto arba nuo 0,014 Eur/m3 iki 0,051 Eur/m3 – pokytis 0,037 Eur. Skaičiavimuose daryta prielaida, kad nuotekos išleidžiamas tokio užterštumo, kuris atitinka teršalui nustatytus normatyvus pagal Nuotekų tvarkymo reglamente patvirtintas leistinas konkretaus teršalo normas. Jei dabartinė nuotekų tvarkymo kaina sudaro apie 0,76 Eur/m3, tai po pakeitimo ji bus 0,80 Eur/m3 arba kainoje ji sudarys 6 proc. dabar sudaro 1,8 proc. 1,34 Eur/m3 dabar mokamas mokestis, o padidinus mokesčio tarifus kaina pasikeistų 1,377 Eur/m3.
