Tačiau be šio brangimo ir galimo vartojimo mažėjimo, gamintojai bijo ir Lenkijos, kuri pusmečiui maisto prekėms sumažino PVM. Tai gali tapti Trojos arkliu šiai valstybei įsitvirtinant mūsų rinkoje.
„Sutartyse kainos keičiamos masiškai. Gruodį buvo pikas, nes brangsta visos žaliavos. Nuo mėsos iki butelių ir butelio kamštelių, kartono dėžių, energetinių išteklių. Įmonių vadovai, tai matydami, susiėmė už galvų. Kitas aspektas – žaliavų tiekimo sutartys sudaromos metams ir dabar kaip tik baigiasi. Pavyzdžiui, prekybos tinkluose lapkritį kavos 250 gr. pakuotė kainavo 3,5 euro, dabar 5 eurai. Tiekėjai vykdė įsipareigojimus, o nuo sausio pabrangino“, – pavyzdį pateikia Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas ir pastebi, kad dauguma kertinių žaliavų, reikalingų gamybai, brango ne šiek tiek, o kartais. Šiandien tai didžiausia įmonių problema, nes reikia keisti visą rinkodarą, tačiau prekybininkai jas drastiškai didinti nenusiteikę.
Šiandieninę situaciją jis apibūdina žodžiu „suirutė“.
Pasak G. Bagušinsko, įmonės jau vasarą pastebėjo, kad krito pelningumas. Kiek brangins produktus priklauso nuo to, koks jų žaliavų portfelis ir kiek jis brango. Pavyzdžiui, jei gamybos pagrindas dujos, kainų kilimas bus ženklus. Bendrą kilimą sausio – vasario mėnesiais jis prognozuoja 20-30 proc.
Brangina produkciją
„Gaminame daug maisto ir matome, kad jis jau brangsta ir šis procesas nebesustos. Paukštienos kainas kelias net mūsų kaimynai lenkai, kurie tradiciškai parduodavo produktus pigiausiai Europoje. Brangsta ir iš grūdinių kultūrų pagaminti produktai. Nuo gruodžio kalbame su tinklais ir jau pasirašytos sutartys, kad produktai bus brangesni. Dar mėnesį tieksime gaminius sena kaina. Sausio gale kainų augimą pamatysime lentynose. Kilimas bus iki 20 proc.“, – dėlioja „Kauno grūdų“ produktų vadovė Lina Magilevičienė.
Tą patį kalba ir kiti perdirbėjai, tik vardina kur kas didesnius augimo tempus. Pavyzdžiui, jautiena iki metų pabaigos gali šoktelti 40-50 proc., kiauliena 15-20 proc.
„Jautienos kaina jau kilo virš 40 proc. ir brangs toliau. Kiauliena pernai nebrango, tačiau jau matome, kad ji brangsta. Dėl to jos kainos per metus augs 15-20 proc.“, – aiškina „Biovela group“ vadovas Audrius Kantauskas kaip kitą kainų kilimo priežastį įvardinantis vis brangesnius energetinius išteklius.
Kol kas jis nebijo, kad vartojimas gali trauktis, nes žmonės pinigų dar netaupo, tačiau ateityje gali visko nutikti.
„Algos mūsų įmonėje jau keletą metų kyla virš 10 proc. jas didinsime ir šiemet. Stengiamės vytis infliaciją“, – konstatuoja A. Kantauskas ir sako, kad daugiau nei vartojimo mažėjimo bijo Lenkijos sprendimo sumažinti PVM.
G. Bagušinskas ne toks optimistiškas ir spėja, kad gali kristi kokybiškiausių ir brangiausių produktų paklausa. Iš kitos pusės, rinkai bus įdomesnis importas iš tokių šalių, kaip Ukraina, Rusija, kur energetiniai ištekliai pigesni.
Lenkijos smūgis
Kalbant apie eksportą, tenykštėse rinkose maistas taip pat brangsta ir kol kas mes sėkmingai konkuruojame. Tačiau nerimą kelia Lenkija.
„Sumažintų mokesčių sąskaita vartotojai ten bent pusmetį nepajus brangimo. Leis perdirbėjams amortizuoti sąnaudas, o mums tai reiškia, kad pasienio regionuose būsime nekonkurencingi. Lenkams, įskaitant Vokietijos, Čekijos ir kitus pasienius, pardavimų augimas bus milžiniškas. Be to, jie per tą laiką prisijaukins vartotojus“, – kalba A. Kantauskas ir pripažįsta, kad gamybininkams tai labai rimtas pavojaus signalas.
A. Bagušinskas prognozuoja, kad jei lenkai šalia PVM laikino naikinimo sumažins zloto kursą, įeiti į mūsų rinką jiems bus kur kas lengviau. Mes ir taip jau vertinami kaip brangi šalis.
„Kalbant apie eksportą, priklausys nuo to, kaip brangs maistas tose šalyse, į kurias mes vežame produkciją, nes infliacija yra visame pasaulyje“, – dėsto G. Bagušinskas ir prognozuoja, kad kitas brangimas gali būti rudenį, kai paaiškės naujo derliaus, auginto brangiomis trąšomis ir energetiniais ištekliais, kainos.
Asociacijos vadovas įžvelgia ir teigiamą dalyką – kai maistas bus brangus, jo švaistysime kur kas mažiau.