Lietuvoje šie pinigai, skirtingai nuo kai kurių Europos valstybių, neapmokestinami, tačiau tai gali greitai pasikeisti – apmokestinti šias pajamas paskelbė Finansų ministerija.
„Ūkininkai susiduria su naujais iššūkiais. Tai nauji mokesčiai, žalinimas, ekologinių ūkių plėtros politika. Kalbant apie tiesioginių išmokų apmokestinimą, pamirštama, kad jos duodamos tam, jog būtų kompensuojamos prarandamos pajamos, kai reikia laikytis vis naujų gamtosaugos ir panašių reikalavimų. Šie pinigai padeda išlikti rinkoje“, – sako Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir siūlo nežiūrėti vien tik į savo kiemą ir neužsižaisti savo smėlio dėžėje.
Didžiosios valstybės jau kalba ne kaip atimti, o kaip paremti ne tik žemės ūkį, bet ir kitus verslus, kuriems reikia prisitaikyti prie klimato kaitos reikalavimų. Tam, pasak A. Svitojaus, ES skirs apie 100 mlrd. eurų.
„Mokesčius reikia įvesti ne tam, kad pinigai būtų tik atimami. Pirmiausia reikia nuspręsti, kur tuos pinigus, kurie bus surinkti, panaudosime. Kitas klausimas, tai išmokų ribojimas, kai nebus mokama daugiau kaip 150 tūkst. eurų. Tačiau vien paprastas ribojimas nieko neatneš, nes dideli ūkiai skaldomi ir iš smulkių ūkių paimama parama bei stabdomas jų vystymasis“, – dėlioja A. Svitojus.
Saulius Daniulis, Ekologinių ūkių asociacijos vadovas sako, kad negalime lyginti olandų ir lietuvių, nes Nyderlandų žemdirbiams mokamos kartais didesnės išmokos.
„Sodros duomenimis 80 tūkst. mūsų ūkininkų gali gauti pašalpas, nes jų pajamos menkos. Ar kaime pilna jaunimo, ūkiai klesti? Ir šios paskutinės pajamos bus apmokestinamos, nors tiesioginės išmokos skirtos tam, kad būtų palaikomos pajamos ir jiems nereikėtų eiti su ištiesta ranka“, – dėsto S. Daniulis ir sako, kad visi mato Ramūna Karbauskį ir jo bendroves tapatina su visu mūsų ūkiu. Tai neatitinka tiesos.
S. Daniulis sako, kad reikia galvoti ne apie tai, kaip atimti pinigus, o kaip sukurti naujas darbo vietas.
„Vokiečiai apribojo išmokas iki 150 tūkst. eurų, tačiau pinigai skaičiuojami atėmus darbuotojų atlyginimus. Jei mes darysime kitaip, tiesiog atiduosime rinką vakariečiams, kurie atveš čia pigesnius produktus. Ar kas nors skaičiavo, kiek kainuos bedarbių pašalpos atleistiems žmonėms? Visi mato kelias dideles bendroves ir nori iš jų atimti“, – dėsto S. Daniulis ir sako, kad jei būtų apmokestinamos tiesioginės išmokos, jam, kaip ūkininkui, tai būtų smūgis. Dabar paskolų trukmė 7-10 metų. Apmokestinus daugiau pajamų šie terminai ilgėtų iki 15 metų ir tai būtų tik papildomas uždarbis bankams.
„Ateina žalinimo politika, įplaukos mažėja, viskam reikia investicijų, o mokesčiai didėja. Nežinia ką pasieksime ir kur nueisime“, – liūdnai konstatuoja S. Daniulis.