„Trąšų kainos fantastinės, bet su tuo teks susitaikyti. Karbamidas 1400 eurų už toną. Veršimės diržus. Jei norime likti laisvais, reikės kažką aukoti. Kita vertus, blogai, kai nėra jokio valdžios požiūrio. Ministerijose karo nėra. Kalbėdamas su jumis važiuoju per Lenkiją ir matau, kaip ūkininkai tręšia dirvą mėšlu. Pas mus tai kol kas draudžiama, nors būtų tiesioginė galimybė pakeisti kalio ir azoto trąšas, bet laikotarpis, kada galima kratyti mėšlą, netrumpinamas“, – piktinasi Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.
Asociacijos vadovas sako, kad tai būtų labai naudinga pilti ant žieminių kviečių. Tuo labiau, kad kol pašalę, galima saugiau įvažiuoti į dirvą į jos neniokoti. Barstyti trąšas bus leidžiama nuo kovo 21 d., bet ūkininkai norėtų šio darbo imtis anksčiau.
P. Puskunigis sako, kad jam keista, jog niekas neskuba net surinkti duomenų ir įvertinti, ką iš augalų apsaugos priemonių ir trąšų turi ūkininkai ir ko truks. Žmonės kaupia net kuro atsargas, nes bijo, kad jo paprasčiausiai pritrūks, nors iki šiol visi buvo įpratę nešaldyti apyvartinių lėšų, nes tiekėjai reikiamus dalykus atveždavo per parą. Tokie duomenys, pasak P. Puskungio, renkami visoje ES, išskyrus Lietuvą.
„Kalbant apie mėšlą, terminus galima susieti su gamtinėmis sąlygomis, o ne datomis, kaip buvo sovietmečiu. Taip pat buvo rudenį, kai lenkai mėšlą barstė, mums draudė, nors gamtinės sąlygos leido ir tai nepaisant to, jog mokslininkai kalba, kad organinės trąšos dirvoms reikalingos“, – piktinasi P. Puskunigis.
Ministerijų nuomonės išsiskyrė.
Aplinkos ministerijos taršos prevencijos politikos grupės atsakymas:
„Pažymime, kad mėšlas yra labai vertinga organinė trąša, kuri pagerina dirvos struktūrą, praturtina ją ir mikroorganizmais ir maisto medžiagomis, skatina humuso susidarymą. Tačiau kai žemė yra įšalusi ir augalų vegetacija nevyksta, augalai negali įsisavinti azoto ir fosforo junginių, todėl jie gali lengvai išsiplauti iš dirvos ir patekti į gretimus paviršinius vandens telkinius ir tokiu būdu juos užteršti.
Laikoma, kad augalų vegetacija prasideda tada kai vidutinė paros temperatūra kelias dienas būna virš 5 ℃. Nors šiuo metu stebime šiltėjančius orus, tačiau vidutinė paros temperatūra nesiekia 5 ℃. Pagal teisinį reglamentavimą oficiali tręšimo pradžia – kovo 21 d., tačiau atsižvelgiant į pavasario hidrometeorologines sąlygas kai 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃, Žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje gali skelbti ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atskiruose regionuose.“
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas:
„Žemės ūkio ministerija pritaria draudimo tręšti dirvą mėšlu ar srutomis sutrumpinimui šiais metais iki kovo 15 dienos, atsižvelgiant į tai, kad jau prasideda pavasariniai gamtiniai reiškiniai, todėl pagreitės maisto medžiagų įsisavinimas ir šiuo metu reikia atlikti tręšimo darbus kuo skubiau. Atkreipiame dėmesį, jog visais atvejais tręšti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės draudžiama, kaip nustatyta Nitratų direktyvoje.“