Pereiti iš vieno segmento į kitą pavyksta mažai kam, nes skiriasi reikalavimai, auginamos veislės, pirkėjai. O ir jau užimtas vietas užleidinėti norinčių nėra.
Sunkumai dirbusiems su restoranais
„Vilniuje turiu filialą, kurio 65 proc, pajamų buvo tiekimas maitinimo įstaigoms. Apyvarta krito 70 proc. Šiauliuose šis sektorius sudarė 20 proc. ir bendra apyvarta krito 35 proc., nors pardavimai parduotuvėse kilo. Žmonės vis tiek valgo. Jei nevalgo restorane ar mokykloje, gamina namie. Mažmeninėje prekyboje vaisių ir daržovių pardavimai augo“, – aiškina Remigijus Didzinskas, vaisiais ir daržovėmis prekiaujančios šiauliškės bendrovės „Citma“ vadovas.
Jam pritaria ir Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis, kuris sako, kad sunkūs laikai tiems, kurie neturėjo alternatyvų ir dirbo tik viešojo maitinimo įmonėmis. Ūkiai specializavosi ir vieni daugelį metų dirbo su mažmenininkais, kiti su kavinėmis ir restoranais.
R. Didzinskas skaičiuoja apie 25 proc. suaugusių žmonių vaikščiojo pietauti į restoranus ar kavines. Kai kurie ten ir vakarieniaudavo. Maisto į namus užsakymai ypatingai augo per pirmą karantiną, kada visi bijojo išeiti iš namų. Dabar šis segmentas auga nebe taip sparčiai, nes žmonės nebebijo eiti į parduotuves.
Persiorientuoti sunku
Tačiau migruoti iš vieno segmento į kitą nėra paprasta.
„Jei parduodi tinklui turi investuoti į pakavimą, prekinį paruošimą. Viešojo maitinimo įstaigoms to nereikia, nebūtina gera prekinė išvaizda, svarbiau skoninės savybės. Pavyzdžiui, auginamos bulvių, iš kurių galima išvirti idealius cepelinus, veislės. Tokių veislių nereikia prekybos tinklams, Prekybininkui nesvarbu, kad iš tos bulvės išeis skani bulvių košė ir dėl to daržovė brangesnė“, – dėsto M. Laukaitis.
Kitas niuansas – rinka jau susiformavus ir tiekėjai jau yra aiškūs. Be to, norint pasiūlyti derlių tinklams reikia fasavimo ir prekinio paruošimo linijų ir vien tam, kad pasirašytum sutartį su prekybos tinklu reikia mažiausiai pusės metų.
Kooperatyvo vadovas sako, kad vienos konkrečios daržovės, kuri nukentėjo, nėra. Svarbiau kuriam segmentui dirbo. Dar viena kategorija, kuri skaičiuoja praradimus – tai maži ūkeliai, kurie augino gana platų asortimentą ir savo produkciją pardavinėjo turguje. Pardavimai prekyvietėse krito labai smarkiai.
„Pereiti iš tiekimo viešojo maitinimo įstaigoms į tiekimą mažmeninės prekybos įmonėms nėra paprasta. Mežesniems ūkiams tą padaryti ypatingai sunku ir buvo didelė dilema kaip išgyventi. Didieji rado kur eksportuoti, tačiau ir užsienyje kainos krito, nes ir ten neveikia kavinės“, – aiškina R. Didzinskas.
Pasak verslininko, iki šiol tiekimas viešojo maitinimo įmonėms buvo pelningesnė veikla nei pardavimai prekybos tinklai. Reikalavimai kokybei aukštesni, tačiau kur kas mažesni reikalavimai fasavimui, galima gauti didesnę kainą.
Tikisi atsigriebti
„Bendras fonas nėra linksmas, nes tie, kurie turėjo daržovių perteklių mušė kainas ir jas pardavinėjo pigiai, svarbu, kad nereikėtų išmesti. Mano paties ūkyje šiandien padėtis normali, nes pavyko pakeisti segmentus, tačiau ir prieš tai dirbome tiek su prekybininkais, tiek su viešojo maitinimo įstaigoms. Neparduodame tik kai kurių specifinių bulvių rūšių, kurios buvo skirtos išimtinai restoranams. Džiugina ir tai, kad Europoje atsigauna perdirbimo įmonės, kurios buvo sumažinę veiklą“, – dėlioja M. Laukaitis ir sako, kad ūkio specializacijos ir specifinių produktų auginimo atsisakyti neplanuoja.
Tiesiog šiuo metu išskirtinė padėtis, o kiekvieno ūkininko siekiamybė yra specifinių produktų krepšelis, kurie kur kas pelningesni ir stabilesni nei konkurencija su tokiu pat asortimentu kaip ir visi kiti.
„Manau, kad karantinui pasibaigus atsiimsim už praradimus per karantiną. Pernai nutiko taip pat – kai tik karantinas buvo atlaisvintas, pardavimai šovė į viršų, nes visi išsiilgę pramogų. Žmonės neturi kur dėti pinigų“, – prognozuoja R. Didzinskas.