Be to, kai kuriems ūkiams smogė ir tai, jog buvo šiek tiek prailginti mokslo metai ir paaugliai, kuriuose kvietė tokiems darbams, kaip ravėjimas ar uogų rinkimas, dabar ne laukuose, o namie prie monitorių. Be to, bandymai sezoniniams darbams vežtis užsieniečius buvo nesėkmingi.
„Mažiname uogynus ir pjauname karves. Kaimo plėtros programose padarytos esminės klaidos ir dabar srebiame pasekmes. Jei paramą būtų gavę šeimos ūkiai, būtų pilni kaimai žmonių, kaip Lenkijoje. Pas mus kaimai išnyko. Dideliems ir moderniems ūkiams, kurie valdo žemę, reikia palyginti mažai darbuotojų, nors Lietuva pagal sukuriamą pridėtinę vertę ES uodegoje“, – pasakoja Vidas Juodsnukis, Šeimos ūkių sąjungos vadovas, pats auginantis 5 ha braškių.
Jis įvardina ir kiek mokama sezoniniams darbuotojams – nuo 3 iki 5 eurų per valandą. Apie minimumą jau kalba mažai kas. Per 10 metų algos padvigubėjo ir dabar siekia 800-1000 eurų į rankas. Tačiau surinkti žmones vis sunkiau. Pačio V. Juodsnukio jo paties ūkis patirs nuostolių, nes dėl žmonių trūkumo nespėjo tinkamai prižiūrėti uogynų – dirbo tik šeima. Kai derliaus dorojimas ūkyje dirba 10-15 žmonių, šiaip 3-4. Braškyną jis planuoja mažinti nuo 5 iki 2,5 ha – tiek dar gali prižiūrėti šeima.
„Pernai kelis žmones atsiuntė Užimtumo tarnyba, tai turėjau samdyti daugiau žmonių, kad juos prižiūrėtų, kad jie dirbtų. Kaip bus su mokiniais niekas nežino. Šiuo laiku vaikai jau ieškodavo darbo, o mokslo metai dar nesibaigia“, – piktinasi V. Juodsnukis ir sako, kad mūsų politikai vis tiek turės keisti savo politiką ir mėginti atkurti šeimos ūkius, nes mes, pavyzdžiui, gyvulininkystę remiame kelis dešimtmečius, tačiau ūkiai nyksta.
Šį kelią skatina ir Žaliasis kursas, kuris priešiškas stambiajai žemėvaldai.
V. Juodsnukis skeptiškas, kad mus išgelbės darbuotojai iš trečiųjų šalių. Prieš keletą metų žemdirbiams pavyko prisikviesti ukrainiečių, tačiau labai greitai paaiškėjo, kad iš laukų ir fermų jie tiesiog pabėgo į didmiesčiuose vykstančias statybas, o su ten mokamais atlyginimais ūkininkai konkuruoti negali.
„Dar uogų neskynėme. Braškes auginame be ravėjimo, dengiame plėvele. Žmonių pradėsime ieškoti, kiekvienais metais darbuotojų rasti vis sunkiau, o gerų trūksta nuolat. Svarbu, kad orai nebūtų labai karšti, kai visą derlių reikia nuskinti per dieną, arba galima išmesti“, – aiškina Dainius Serva, šeimos ūkyje sodinantis 2 ha braškių. Bendras sodų plotas su vaismedžiais 20 ha.
Pas jį ūkyje reikia 15-20 sezoninių darbuotojų ir skynimas vyksta du mėnesius. Darbuotojų algos kyla nuolat. Braškių lauke dirbantis žmogus per dieną „į rankas“ uždirba 40–50 eurų.
„Tačiau tai sunkus darbas. Aš asmeniškai geriau dieną prie betono maišyklės praleisčiau nei pasilenkęs skinčiau uogas“, – to, kad tai nėra lengvi pinigai neslepia ūkininkas.
V. Juodsnukis sako, kad mes grįžtame į viduramžius, nors Vakarų Europoje kaimuose klesti gyvenimas.
Nors ūkininkai kalba apie tūkstantį eurų „į rankas“, Užimtumo tarnyba skelbia, jog realiai mokamos kur kas mažesnės algos.
Užimtumo tarnybos duomenimis, žemės ūkio sektoriuje gegužę registruotos 782 laisvos darbo vietos., iš jų – 161 įregistruota kaip sezoninio ir terminuoto darbo vietos.
Tarp visų laisvų darbo vietų žemės ūkio sektoriuje:
Daugiau nei pusė (54 proc.) gegužę registruotų darbo pasiūlymų žemės ūkio sektoriuje – nekvalifikuoto darbo vietos. Iš jų daugiausia – pagalbiniams darbininkams, nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio darbininkams ir nekvalifikuotiems sezoninio ūkio darbininkams.
Trečdalis (33,7 proc.) laisvų darbo vietų žemės ūkio sektoriuje – kvalifikuotiems darbininkams, iš jų – daugiausiai buvo traktorininkams.
Tarp sezoninių ir terminuotų laisvų darbo vietų žemės ūkio sektoriuje:
Daugiau nei keturi penktadaliai (81 proc.) – nekvalifikuoto darbo pasiūlymai. Iš jų daugiausiai – sezoninio ūkio darbininkams.
Kvalifikuoti darbininkai. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlomas traktorininkams (1280 Eur/mėn. prieš mokesčius) ir mechanizatoriams (955 Eur/mėn.).
Kvalifikuotiems šiltnamio darbininkams siūlomas minimalus atlygis, medelyno darbininkams – 700 Eur/mėn. Cukrinių runkelių ravėtojams – 4 Eur/val.
Nekvalifikuoti darbininkai. Tarp nekvalifikuoto darbo jėgos didžiausias darbo užmokestis siūlomas apželdinimo darbininkams (950 Eur/mėn. prieš mokesčius).
Sezoninio ūkio darbininkams vidutinis siūlomas atlygis – 740 Eur/mėn., kitų ūkių (augalininkystės, mišriojo, sodininkystės) siūlomas atlygis – minimalus arba simboliškai didesnis (642-670 Eur/mėn. prieš mokesčius).
Šią gegužę traktorininkams ir mechanizatoriams siūlytas 30 proc. didesnis darbo užmokestis nei praėjusių metų gegužę. Nekvalifikuotiems darbininkams – 5 proc. didesnis.