Pasak Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo, tuo pačiu ir Žemės ūkio tarybos atstovo, Igno Jankausko, žemdirbiai iškėlė mintį, kad Žemės ūkio ministerija turėtų imtis lyderystės ir pasitelkusi mokslo įstaigų, universitetų mokslininkus, ekspertus, ištirti galimą žaliojo kurso poveikį žemės ūkiui, žemdirbiai prie to prisidėtų. Tačiau žemės ūkio ministras K. Navickas pasakė tokio tyrimo poreikio nematąs, esą tyrimas nieko neparodys, nes didžioji dalis priemonių nurodoma iš Europos Komisijos. Žemdirbiai su tuo nesutinka, jų manymu, tam tikros gairės, kurių reikia laikyti, yra nurodytos, bet pateikiant žaliojo kurso tikslus ir priemones nacionaliniu lygmeniu šalims lankstumo palikta gana daug.
„Manome, kad atlikta studija, poveikio vertinimas duotų atsakymą, kurios vietos yra jautresnės, kurios priemonės yra brangesnės, bet duoda mažesnį efektą, kurios yra pigesnės ir duoda didesnį efektą, kur žaliąjį kursą įgyvendinti būtų ekonomiškiausia. Tačiau iš Žemės ūkio ministerijos girdime tiktai, kokios priemonės bus įvestos, nenumatant jokio finansavimo. Natūralu, kad matome žemdirbių atmetimo reakciją, nes jie įžvelgia grėsmę ir riziką būtent žaliojo kurso įgyvendinime. Žemės ūkio ministras, atsakydamas, kad nereikia atlikti žaliojo kurso priemonių vertinimo, kaip ministerijos vadovas pasielgė gana neprofesionaliai. Nes pagal mokslą imantis bet kokio projekto pirmiausia būna jo įvertinimas, tyrimas. O dabar pasakyti, kad tyrimas nieko neparodys yra visiška nesąmonė. Kažkodėl Europos Parlamentas tokį tyrimą užsakė. Dar anksčiau JAV analitikai atliko panašų tyrimą. Tai tokios institucijos mano, kad tyrimas, vertinimas kažką parodys, tuo metu Lietuvos žemės ūkio ministrui K. Navickui atrodo, kad jo nereikia, nes nieko neparodys. Dėl to, mums žemdirbiams liūdna ir raginame pakeisti požiūrį, nes žaliojo kurso priemonių įgyvendinimo poveikis bus didžiulis, tad žemės ūkio ministro požiūris yra netenkinantis“, – pabrėžė Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas I. Jankauskas.
Taip pat Žemės ūkio taryba pateikė pastabą žemės ūkio ministrui, kad žaliojo kurso komunikacija yra labai prasta. Vertinant pagal tai, kokį poveikį jis darys žemės ūkio sektoriui, informuojama labai labai mažai. Todėl taryba ragina iš esmės pagerinti komunikaciją, įtraukiant ir žemdirbių asociacijas, kurios yra geras sklaidos kanalas.
Iki 2030 m. Lietuvos žemdirbiams reikės įgyvendinti ES žaliojo kurso reikalavimus – perpus sumažinti cheminių pesticidų, penktadaliu – cheminių trąšų naudojimą, taip pat pasiekti, kad ketvirtadalis visų ūkių plotų būtų ekologiniai. Be to, Vyriausybė numato iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, neliks lengvatinio akcizo ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams. Dėl to ūkininkai yra sutrikę, kaip juos reikės įgyvendinti, į kurią pusę sukti ūkius, ar dėl to nenukentės pajamos.
Pernai Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamento analitikai paskelbė žaliojo kurso poveikio aplinkai studiją, įvertindami poveikį tiek JAV, tiek kitoms pasaulio valstybėms. Specialistų teigimu, įgyvendinus žaliąjį kursą mažėtų ūkininkų konkurencingumas tiek vidaus, tiek eksporto rinkose ir padidėtų maisto kainos visame pasaulyje. Europos Sąjungoje dėl žaliojo kurso daugiau nei dešimtadaliu sumažėtų žemės ūkio produkcijos gamyba, 17 proc. pakiltų produkcijos kainos. Europos Parlamento užsakymu Prancūzijos Nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas kartu su mokslo įstaiga „AgroParisTech“ atlikęs poveikio žemės ūkiui vertinimą, prognozuoja, kad ES įgyvendinus žaliąjį kursą ūkininkų pajamos sumažės 25 proc. Be to, bus pereita prie pigesnių, prastesnės kokybės produktų iš trečiųjų šalių.
Pasak I. Jankausko, ir Lietuvos mokslininkų prognozuojamos žaliojo kurso aplinkybės bei galimi padariniai turėtų būti vertinami svarstant ir tobulinant Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos projektą. Seimas šios strategijos nėra patvirtinęs, projektą tobulina Aplinkos ministerija. Žemės ūkio taryba šiai ministerijai buvo pateikusi siūlymus, tačiau į daugumą jų neatsižvelgta.