Tuo pačiu įvardijama ir kita problema – pasaulis keičiasi ir mes negalėsime konkuruoti su tokiomis šalimis, kaip Rusija bei Ukraina, kuriose didėja grūdinių kultūrų, kurios šiuo metu yra mūsų žemės ūkio pagrindas, derlius, kainos krenta.
„Mūsų ateitis priklausys nuo to, kaip sutvarkysime ūkių vadybą ir kokį ekonominį modelį sukursime. Pinigų ir žmonių, kurie nori dirbti, yra. Svarbu, kaip mes ūkininkams perduosime žinias. Turėsime prisitaikyti prie klimato kaitos. Be to, mažėja galimybė plėsti tradicinę mūsų eksporto kultūrą – javus, nes auga Rusijos ir Ukrainos derlius. Turime suprasti, kad taip, kaip gyvenome, gyventi nebegalime. Turime keisti ir efektyvinti gamybą“, – analizuoja Sigitas Dimaitis, Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius ir pabrėžia, kad laikas suprasti, jog grūdinių kultūrų laikas baigiasi.
Pieno ūkių mažėja, tačiau ne tik dėl to, kad jie nuostolingi. Žmonės tiesiog renkasi lengvesnį kelią. Reikia ieškoti naujų kultūrų. Pas mus plečiasi kanapių plotai. Tai nėra išganymas, tačiau pakankamai įdomi alternatyva, kurios plėtrą stabdo valstybė, įvesdama įvairių ribojimų, neleisdama perdirbti derliaus.
„Kalbant apie klimato kaitą, reikia ieškoti naujų kultūrų. Tą reikia vertinti ir to imtis. Tačiau pagrindinis dalykas, kad ūkininkai, kurie nori keistis, turi gauti žinias. Iš kitos pusės, mūsų politikai turi susitarti, kur eina valstybė ir kokiu keliu eisime bei šio kelio laikytis. Tai racionalus ekonomikos skatinimas. Dabar gyvenam nuo ministro iki ministro“, – sako S. Dimaitis.
Atsiranda alternatyvų
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas tikisi, kad ateinantys metai ūkininkams nebus blogesni nei šie. Jis tvirtina, kad šiek tiek skaičiuojantys ir tvarkingą buhalterinę apskaitą turintys ūkininkai tikrai išgyvens, o likusiems prognozės prastos.
„Šie metai, priklausomai nuo rajono, vienur buvo geri, o Dzūkijoje ir Vidurio Lietuvoje jie buvo blogi. Negalima spręsti apie visą šalį bendrai, nes kai kuriuose rajonuose buvo šiek tiek geriau. Per visą Lietuvą buvo gautas vidutinis derlius ir vidutinės pajamos“, – teigia jis.
Pasak J. Talmanto, grūdų auginimo plotai šiuo metu šiek tiek didėja. Ūkininkas neslepia, kad dabar atsiranda alternatyvų grūdams, tarp jų ir pluoštinių kanapių perdirbimas.
„Pastatyta pluoštinių kanapių perdirbimo gamykla Kėdainiuose. Vidurio Lietuvai galimybės bus neblogos, kai gamyklos veikla įsivažiuos. Tam tikros kultūros, kaip kvietrugiai ir kukurūzai, gali išsiplėsti. Niekas vietoje nestovi, vieni išnyksta, atsiranda kiti“, – alternatyvas atskleidžia J. Talmantas.
Tolimesnė perspektyva yra liūdna
Pasak jo, ūkininkams visada buvo ką auginti. Tačiau J. Talmantas pabrėžia, kad tolimesnė žemdirbių perspektyva yra liūdna, o kai kurios kultūros gali šiek tiek pakilti arba likti tokiame pačiame lygyje.
„Ūkininkai, kurie turi pasidėję tvirtus pamatus po kojomis, tie ir išgyvens. Jeigu jie dirba vien tik nuomojamą žemę, jokių prošvaisčių išgyventi su tokiomis kainomis nėra. Grūdų auginimo plotų skaičius priklausys nuo vyriausybės politinės valios“, – situaciją komentuoja jis.
J. Talmanto teigimu, grūdų kainos priklauso nuo pasaulinės rinkos. Jis pabrėžia, kad svarbiausias faktorius kainų kitimui yra oro sąlygos didžiosiose šalyse, kaip Kanada ar Amerika.
„Jeigu tose šalyse sąlygos blogesnės, kaina rinkoje iš karto pakyla. Jeigu ten sąlygos geros, mes priklausome nuo pasaulinės rinkos ir nieko pakeisti negalime. Aš manau, kad kainos išsilaikys panašios. Jeigu šiemet nebus sniego ir lietaus, pavasarį gali laukti sausra. Naujų veislių įvedame kiekvienais metais. Priklauso nuo to, kokių grūdų ir kokioje rinkoje reikia“, – svarsto J. Talmantas.
Kainos liks stabilios
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė tvirtina apie kitų metų sezoną tikslių prognozių neturinti. Jos teigimu, sausio mėnesį daržovių kainos turėtų būti stabilios.
„Paklausa produkcijai yra. 2019 metai iš pradžių ūkininkams buvo labai sudėtingi, nes buvo didelė sausra. Kai palijo, vėlyvesnės šakniavaisinės daržovės atsigavo. Ūkininkai, neturėję laistymo sistemų, gavo 30 procentų mažesnį derlių. Prekybos centruose produkcija yra pagrinde iš prekinių ūkių, kurie yra investavę į paruošimą, laistymą ir saugyklas, tai ten tokio didelio derliaus sumažėjimo nebus“, – tikina moteris.
Nemažins produkcijos
Anot Z. Cironkienės, šiuo metu daržovių Lietuvai užauginama daugiau produkcijos, negu yra poreikio. Jos teigimu, jeigu nebus dialogo tarp prekybos tinklų ir daržovių augintojų, paklausi lietuviška prekė bus eksporto rinkoje.
„Jeigu nėra laistymo sistemų, nėra kur produkcijos parduoti ir ji neatitinka prekybos reikalavimų, geriau daržovių neauginti. Ūkininkai, kurie investuoja į auginimą, nemažins produkcijos. Nebent bus mažinamas skaičius tų daržovių, kurioms reikia daug rankų darbo“, – teigia ji.
Z. Cironkienė teigia, kad šiais metais plėsis tik tie ūkininkai, kurie turės pardavimo rinką ir pakankamai žemės. Pasak jos, kiekvienais metais yra pastebimas nežymus bendras žemės plotų didėjimas.
„Plėsis tie, kurie tik ateina į daržininkystę ir mano, kad kažkaip „prasisuks“. Bet tokie labai greitai dingsta, kai pamato, kad bet ko rinkoje neparduosi. Gali būti, kad daržovių auginimo plotai ženkliai didės, kai į Lietuvą grįš iš užsienio dirbantys žmonės. Jie yra sukaupę gerą patirtį ten ūkiuose“, – svarsto Z. Cironkienė.