Didelius uogų ūkius valdantys žmonės prisipažįsta, kad mėginimai rasti darbininkų Lietuvoje buvo nesėkmingi, nors oficialiai ir deklaruojama, jog nedarbas pas mus rekordinis.
„Be emigrantų po kelių metų bus blogai. Mes Ukrainoje buvome radę įmonę, kuri parinko darbuotojus. Jei ne karantinas, juos būtume įsivežę jau šiemet. Pas mus sezoninis darbas ir negalime žmonių išlaikyti nuolat“, – pasakoja netoli Šiaulių virš dvidešimt metų 26 ha uogų ir daržovių ūkį valdantis Dainius Serva.
Augina braškes, obelis, trešnes, avietes, šiltnamyje augina agurkus. Dirba ištisus metus. Nuolat samdo 5 žmonės.
Vietinių nebeliko
„Norinčių dirbti žemės ūkyje mažėja. Kadangi sukuriama gana maža pridėtinė vertė, mokėti padoriai negalime. Norint mokėti daugiau nei 3,5 euro per valandą, turi kurti didesnę pridėtinę vertę nei dabar. Kaimuose anksčiau buvo galima kelioms dienoms pagalbiniams darbams pasamdyti žmogų. Dabar tokių žmonių nebėra“, – pasakoja Vytautas Buivydas, Jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, auginantis virš 4 ha šilauogių.
Jis prisimena, kad karpyti šilauogėms už 30 eurų per dieną pasamdė vietinius jaunuolius. Po pirmos darbo dienos vaikinai pareiškė, kad tiek pat per dieną gali uždirbti nepakildami nuo savo kompiuterio ir ūkyje nevargs.
V. Buivydas įsitikinęs, kad mes turime nebijoti ir įsileisti žmones iš trečiųjų šalių, o ūkininkams, savo ruožtu, teks galvoti apie pelningesnes kultūras, kad galėtų mokėti didesnius atlyginimus. Šakos, kur reikia tik pigaus fizinio darbo, dings.
D. Serva planavo atsivežti apie 20 žmonių ir sako, kad nors netoli Šiauliai, tačiau surinkti sezoninių darbininkų jam nepavyko. Pasak žmogaus, Gruzdžių seniūnijoje, kur didžiausias Šiaulių apskrityje nedarbo lygis ir darbo neturi 200 žmonių. Užimtumo tarnyba mėgino ieškoti darbuotojų, bet patyrė nesėkmę, nerado nė vieno. Tada suskubo ieškoti mieste ir rado vieną žmogų, kuris sutiko dirbti ūkyje.
Užimtumo tarnyba nerado
„Kai pamatė, kad nieko neranda, Užimtumo tarnyba pasakė, kad leidimą įsivežti ukrainiečius duos, tik šiems planams sutrukdė karantinas. Šiemet mus išgelbėjo emigrantai, kurie per karantiną užstrigo Lietuvoje. Tačiau laikams pasikeitus jie išvažiuos. Liks tik tie, kurie nereikalingi nei Lietuvoje, nei užsienyje“, – dėlioja D.Serva.
Užsieniečiams jis pasiruošęs mokėti tiek pat, kiek ir lietuviams. To reikalauja įstatymas.
„Žiūrint į ateitį, darbininkams iš užsienio reikės statyti viešbutį, nes Šiauliuose laikinam apgyvendinimui sąlygų nėra. Žmonės ukrainiečiams būsto nenuomoja“, – dėlioja D. Serva ir sako, kad kitas kelias mažinti gamybą.
Pavyzdžiui, svarsto, ar mažinti braškių plotą, nes šios kultūros augintojų Lietuvoje per daug. Šilauogių kaina išliko tik dėl to, kad dėl karantino jų mažiau įvežta iš Lenkijos.
„Rinkti šilauoges vienam hektarui reikia apie 10 žmonių. Lenkai masiškai važiuoja šiam darbui į Nyderlandus. Mes neišvengiamai turėsime įsivežti žmones iš Rytų“, – prognozuoja V. Buivydas.
Jis sako, kad jei prirenki daugiau nei 45 kg, tai už kilogramą mokama 85 euro centai, iki 25 kg 65 ct. daugiau nei 25 kg 45 ct. Kai kurie žmonės uždirba 40–50 eurų per dieną. Dirbantys lėtai iki 30. Ūkininkai nori dirbančių ir uždirbančių daugiau, nes su jais mažiau bėdų ir derlius nuimamas greičiau. V. Buivydas sako, kad pagalbiniams darbams, tokiems, kaip ravėjimui, panašiai moka ir didžiosios verslo grupės.
1000 eurų ne riba
Tačiau prognozės ūkininkų nedžiugina – augintojų tik daugės ir kainos kris.
„Mes klojame plėveles, kurios dengia braškių ūglius, ir matome, kad masiškai įsisavinama ES parama ir tai, jog dauguma augintojų uogomis užsiims tik penkis metus. Tiek laiko reikia išlaikyti gamybą, bet tokie veikėjai rinką sujaukia. Kai nebežino kur dėti, šilauoges leidžia skintis po 50 ct. Lietuviškos uogos didmenoje netgi buvo pigesnės už lenkiškas“, – pasakoja D. Serva.
Tačiau kai kalbama apie kvalifikuotų žmonių atlyginimus, jie kur kas aukštesni. Niekas nesistebi, kai melžėjai siūloma 1000 eurų į rankas.
Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė, prieš prasidedant vasaros sezoniniams darbams įvardino eilinių darbininkų atlyginimą nuo 800 iki 1000 eurų į rankas. Specialistų algos kur kas didesnės. Žmones patys ūkininkai vežioja iki 40 kilometrų atstumu ir savo sąskaita organizuoja maitinimą.
Tą patvirtina ir ūkininkai. Evaldas Masevičius, „Evaldo daržovės“ direktorius, sako, kad salotas ir prieskonines daržoves auginančioje įmonėje dirba 53 žmonės, atlyginimai nuo 600 iki 1000 eurų „į rankas“. Apie minimumą nekalbama.