Nors šis dokumentas, pagal kurį Lietuva prisiima daugybę įsipareigojimų ir užsibrėžia CO2 mažinimo tikslus, jau pateiktas Europos Komisijai, žemdirbiai reikalauja, kad jis būtų keičiamas.
Rodys „kaip vesti dialogą“
„Gyvulininkystė pas mus su pagreičiu ritasi žemyn. Jau dabar ūkininkai lenkams parduoda viską, nuo gyvulių iki padargų. Tas planas ir jo įgyvendinimas šį procesą tik paskatintų. Mūsų bėda, ir tai liečia ne tik žemės ūkį, kad kuriamos priemonės ir niekas nesirūpina, kaip tai paveiks ekonomiką. Pavyzdžiui, Lenkijoje viena anglimi kūrenama elektrinė per 9 dienas išmeta tiek CO2, kiek mes planuojame visoje Lietuvoje sutaupyti per metus. Net nėra ką lyginti“, – piktinasi Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorius ir sako, kad ūkininkai kuria savo priemonių planą, kaip kartą ir visiems laikams įtikinti valdžią, jog biurokratai ne patys ką nors nuspręstų Vilniuje, o derintų su tais, kuriems už tai teks sumokėti.
Aplinkos ministerija „Delfi“ teigė, kad iki 2030 Lietuva kasmet gali koreguoti pateiktą planą, tad iš naujo jo rengti nereiks. Dabar tariamasi su Žemės ūkio ministerija ir ūkininkais tariamasi dėl priemonių, kurias reiktų koreguoti. Tikslas iki 2030 m. CO2 išmetimą sumažinti 9 proc.
"Įgyvendinus visas NEKS plano numatytas priemones, iki 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – net 52,4 proc.", – į „Delfi" klausimus atsakė Aplinkos ministerijos atstovas Justas Jaskonis.
I. Jankauskas piktinasi, kad kol kas nėra jokio dialogo. Tokios svarbos dokumentą reikėtų svarstyti keletą metų, kad sektorius galėtų suprasti, kas vyksta, o ne tiesiog per porą savaičių surašyti planą. Grūdininkų vadovas sako, kad žemdirbiai mėgins „parodyti kaip reikia vesti dialogą“. Organizuos renginius rajonuose ir į juos kvies atsakingus valdininkus.
„Jei valdžia nereaguos, atvažiuosime pas juos patys. Įdomu, kaip politikai įrodys keliems tūkstančiams protestuojančių ūkininkų, kad nauji pokyčiai ir mokesčiai jiems naudingi. Tačiau tai kraštutinė priemonė. Tikimės, jos nereikės“, – ką darys įvardina I. Jankauskas.
I. Jankauskas paaiškina ir kodėl galvoja apie tokias drastiškas priemones.
„Matome, kad diskutuojame apie įvairius dalykus, tačiau dalis priemonių jau buvo patvirtintos prieš jį priimant“, – dėsto I. Jankauskas,
Rengė vien valdininkai
I. Jankauskas sako, kad pradinis plano variantas, kurį buvo parengę vien valdininkai, ūkininkams būtų žalingas ir jie jį pajustų labai skaudžiai, nors rengėjai ir tikino, kad dėl to Lietuvos žemės ūkis tik sustiprės ir BVP pakils. Asociacijos vadovas analizuoja, kad ten buvo numatyta tokių priemonių, kurios kertasi viena su kita. Pavyzdžiui, viena iš mūsų strategijų buvo gyvulininkystės vystymas, o plane numatyti papildomi mokesčiai fermoms ir gyvuliams. Tai mažintų šį sektorių.
„Dviprasmiška ir tai, kad kalbant su Žemės ūkio ministerija didžiuojamės, jog per keletą metų mūsų kenksmingi išmetimai mažėja. Tačiau jie mažėja dėl to, kad auginame vis mažiau gyvulių ir taršos mastas mažėja proporcingai gamybai. Norėdami pasiekti užsibrėžtus rezultatus, turėtume toliau mažinti žemės ūkio gamybą“, – teigia I. Jankauskas.
Jis sako, kad kai kurios diskusijos, kurios toliau vyksta, kelia papildomų klausimų. Pavyzdžiui, niekas nežino, ką tiksliai reiškia beariminė žemdirbystė.
„Nėra apibrėžimo kas tai yra. Ar tai seklus dirbimas, ar technologija, kurioje nenaudojamas plūgas. Džiaugiamės kad grįžome į diskusijų kelią ir toliau diskutuojame su Žemės ūkio ministerija“, – aiškina I. Jankauskas ir sako, kad jį džiugina, jog lieka ne ribojančios, bet skatinančios priemonės. Jei ši strategija išliktų, galima būtų džiaugtis.
Tuo labiau, kad mūsų žemės ūkis kartu su miškininkyste turi teigiamą CO2 emisiją – „užrakina“ šią medžiagą. Kiti sektoriai, pavyzdžiui, transportininkai, pasiekti tokių rezultatų net neturi galimybių. Tačiau ūkininkai nenori už visus mokėti.
„Transportininkams teoriškai niekas nedraudžia dalį pelno skirti miškų sodinimui ir taip mažinti emisiją. Kalbant teoriškai, žemdirbiams šie įsipareigojimai neturėtų būti taikomi. Kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų paklausti savęs ir valdžios, ar mokesčiai automobiliams turi prasmę, kai lenkai degina anglį ir teršia negalvodami, o mes smaugiame savo ekonomiką“, – pastebi I. Jankauskas.
Jis tuo pačiu pabrėžia, kad nors EK jau planą pridavėme, tačiau net neaiškūs kai kurie terminai ir kaip reikės laikytis įsipareigojimų.
Mažės gamyba
Apie tai, kad su šiuo planu yra bėdų kiek anksčiau „Delfi“ sakė ir Seimo kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius:
„Turime gyvulininkystės programą, pagal kurią iki 2030 m. gyvulių skaičių turime didinti, o pagal Aplinkosaugos priemones, kurias pateikėme Briuseliui, gyvulių didinimo nebus. Be to, įsipareigojame naikinti lengvatinius akcizus dyzelinui, didinti taršos mokesčius. Ūkininkai bus priversti trauktis. Be to, žada didinti pievų ir ganyklų skaičių iki 400 tūkst. ha. Klausimas, kas tose pievose ganysis, jei mes mažinsime gyvulininkystę.
Kitas niuansas 650 tūkst. ha kuriuose žemė bus dirbama taikant beariminę technologiją, kuriai reikia mažiau degalų. Bet jei ji bus nuolatinė ir be mėšlo, prasidės dirvos erozija. Tai taip pat kertasi su įsipareigojimu mažinti gyvulių skaičių. Be to, ES viename hektare sukuriama 4 tūkst. eurų pridėtinė vertė, pas mus 730 eurų. Mums dar reikia augti. Europiečiai tai vertei sukurti sunaudoja kur kas daugiau iškastinio kuro nei mes. Be to, pas juos vienam hektarui tenka kur kas daugiau gyvulių nei pas mus.“
Planas
2020.12.30 Vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) 2021-2030 m. planui. Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Šis planas pateiktas Europos Komisijai, kuri iki 2020 m. birželio turėtų įvertinti nacionalinius planus.
NEKS plane numatytos svarbiausios kryptys mažinant poveikį klimatui. Tai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas ir mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.
Visoms ES šalims yra nustatyti konkretūs rodikliai, atsižvelgus į energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situaciją. Lietuva iki 2030 m. turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.
Įgyvendinus visas NEKS plano numatytas priemones, iki 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – net 52,4 proc.
Lietuva pirminį NEKS plano projektą Europos Komisijai pateikė 2018 m. gruodžio 14 d., pirmąsias viešąsias konsultacijas organizavo nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gegužės. Sulaukus EK rekomendacijų ir visuomenės pasiūlymų, vyko intensyvūs NEKS plano koregavimo ir papildomos politikos modeliavimo darbai. Š. m. lapkričio 13 d. Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui, ir jis vėl buvo derinamas su visuomene.
Viešosios konsultacijos metu pastabas pateikė daugiau nei 30 organizacijų ir piliečių. Po išsamių ir intensyvių diskusijų su visuomene ir suinteresuotomis pusėmis planas buvo papildytas alternatyvios politikos priemonėmis, kurios prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo. Tarp jų: įpareigojimai viešajam sektoriui plėsti žaliuosius pirkimus, įskaitant žaliosios energijos vartojimą, siekis iki 2030 m. atsisakyti anglies ir naftos produktų vartojimo šildymo sektoriuje, naujos priemonės dėl alternatyvių degalų naudojimo, rašoma Vyriausybės pranešime.