Tuo metu ūkininkų atstovas sako, kad artimiausią pusmetį pieno ūkiams reikia 40 mln. eurų paramos vien tam, kad jie galėtų išsilaikyti.
„Buvo susilaukta priekaištų ir ŽŪM. Priimame juos ir tam tikrus dalykus nusprendę esame tikrai keisti. Bet sisteminiai dalykai, kurie yra svarbūs, tai juos norėtųsi taip pat paminėti. (...) Kooperacijos intensyvumas, kurio mes norėjome ir norime, ne tik tai surenkant pieną, bet ir perdirbant“, – po penktadienį ministerijoje vykusių derybų tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų sakė K. Navickas.
„Manau, kad daug darbo, kurį reikia atlikti, kad galėtume ateiti su konkrečiais pasiūlymais“, – teigė ministras.
Pasak jo, valstybės pagalbos priemonės sektoriui šiuo metu yra derinamos. K. Navicko teigimu, jas turės patvirtinti ir EK.
„Visi tikisi greitos valstybės pagalbos instrumentų. Valstybės pagalbos priemonės yra derinamos, jų negali Vyriausybė automatiškai paleisti. Jas reikia suderinti su EK“, – akcentavo jis.
„Su Latvijos ministru deriname susitikimą su eurokomisaru ir tikimės, kad gausime leidimus iš EK pakankamai greitai“, – sakė K. Navickas. Jis aiškino, kadangi susidariusi padėtis, anot jo, yra unikali Lietuvoje ir Latvijoje, o pagalbos priemonių patvirtinimas Briuselyje bus derinamos „mėnesį tai tikrai“.
Įvykusį susitikimą ministras pavadino „labiau konsultacijomis nei derybomis“ bei apgailestavo, jog ūkininkų atstovai iš jo išėjo anksčiau.
„Bet iš tikrųjų, aš manau, kad esminius dalykus aptarėme, nors daug dalykų, kurių nepasiekta“, – teigė K. Navickas.
Jis taip pat pažymėjo, kad tokio formato susitikimai bus tęsiami toliau.
„Susitarėme, kad yra prasmės šitą formatą tęsti. Nestabdome ir judame su vasltybės pagalbos priemonėmis. (...) Matyt reikės dar atskiro susitikimo su ūkininkais, jau kalbantis apie tas priemones“, – kalbėjo ministras.
Ūkininkų atstovas: pieno gamintojams reikia 40 mln. eurų paramos
Po susitikimo ūkininkas iš Mažeikių rajono Audrius Vanagas sakė, kad konkretaus susitarimo pasitarime pasiekta nebuvo. Pasak jo, nei perdirbėjai, nei prekybininkai nesutiko sumažinti savo kainos dalies ir daugiau skirti ūkininkams.
„Konkretaus susitarimo nepasiekta. Nei perdirbėjai, nei prekybininkai, prižiūrint Konkurencijos tarybai, visiškai nenori tartis dėl grandinės dalies žemdirbiui. Tai yra 42 proc., kaip mes įsivardiname, trumpuoju laikotarpiu“, – teigė ūkininkų atstovas.
Jo teigimu, pasitarimo metu buvo pažymėta, jog per ateinantį pusmetį pieno ūkiams reikia 40 mln. eurų paramos, kad šie galėtų išsilaikyti.
„Išsakėme savo poziciją, kad šešių mėnesių laikotarpiui yra reikalingi 40 mln. eurų paramos padengti nuostolius nuo sausio mėnesio, kai tą mėnesį vidutinė pieno kaina buvo ties ta riba, kuri ūkininkus tenkino dalinai, kaip nenuostolinga veikla, bet tam tikras nulis“, – kalbėjo A. Vanagas.
Ūkininkų atstovas taip pat teigė esąs nusivylęs ŽŪM požiūriu į pieno gamintojų padėtį.
„Jeigu tokia pozicija ŽŪM, tai išparduoti ūkį. ŽŪM pozicija ūkininkų atžvilgiu yra daugiau negu neigiama, neturiu net komentaro. Tai, dabar nėra jokios vilties, galiu aš pasakyti“, – pažymėjo A. Vanagas.
Penktadienį prie ŽŪM vyksta mitingas
Kol ministerijoje vyko derybos, greta ŽŪM pastato Vilniuje ūkininkai surengė mitingą. Iš įvairių Lietuvos regionų susirinkę pieno gamintojai klausėsi pareiškimų nuo akcijai įrengtos scenos, gyventojams dalino pieną.ELTA primena, kad pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja pildami pieną į laukus arba dalindami jį nemokamai gyventojams. Taip ūkininkai reaguoja į ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas.
Protesto akcija penktadienį surengta prie ŽŪM, vykstant visų šalių deryboms. Mitingas buvo organizuojamas ir antradienį.
Pieno gamintojai argumentuoja, kad perdirbėjų mokama kaina už žaliavinį pieną nuo metų pradžios itin sumažėjo bei yra mažesnė nei savikaina. Prašoma teisingesnio kainos paskirstymo tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir pardavėjų, kadangi galutinė pieno kaina išlieka aukšta, nors ūkininkų gaunama dalis smarkiai sumenkusi. Be to, norima, jog į derybas įsitrauktų ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Kaip anksčiau yra teigęs žemės ūkio ministras, galutinės pieno produktų kainos išlieka aukštos, nes apie 70 proc. lietuviškų pieno gaminių parduodami tarptautinėse rinkose, tad, jei kaina krenta ten, siekdami suvaldyti rizikas perdirbėjai laiko jas aukštesnes Lietuvoje. Dėl to K. Navickas tikina pasigendąs perdirbėjų solidarumo su ūkininkais.
Ministras sako, jog daliai ūkininkų argumentų ministerija pritaria bei yra parengusi planą, kaip jų naudai koreguoti įstatymus.
ŽŪM inicijuos teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno kainos būtų indeksuojamos pagal produkcijos pardavimų kainas, pieno aukcionuose būtų prekiaujama kainas stebint realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip dabar.
Dar ministerija ketina peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus, yra parengusi teisės aktų pataisas, pagal kurias jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.
ŽŪM taip pat kreipėsi ir į už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Janusz Wojciechowski.
