Savo ruožtu Užimtumo tarnyba sako, kad problemų įdarbinant bent jau sezoninius darbuotojus nėra – tvarka supaprastinta ir daugiau ją lengvinti nėra kaip.
Giedrius Surplys, Seimo narys sakė, kad nors iš pirmo žvilgsnio nedarbas milžiniškas, tačiau rasti darbuotojų sudėtinga.
„Iš vienos pusės reikia darbuotojų didesnėms įmonėms, daržininkams, augalininkams, kuriems reikia daug sezoninių darbuotojų. Iš kitos pusės išaugęs nedarbas ir turime virš 200 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Reikia žiūrėti giliau, nes sistema verčia žmones nedirbti, o mes norėtume įlieti žmonių iš trečiųjų šalių, pablogintume sąlygas mūsų žmonėms ir galbūt taip stabdytume žmones, kurie norėtų grįžti iš emigracijos“, – aiškina Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius pateikia konkretų pavyzdį, kad pavyzdžiui, „Cestos maistas“ turi skerdyklą Vilniuje, fermas skirtinguose rajonuose, paukštynus, parduotuvių tinklą. Nors dirba virš 700 darbuotojų, tačiau rasti žmonių sunku. Tuo labiau, kad sektorius nepelningas ir mokėti didelius atlyginimus sunkus. Mokamos pašalpos tiesiog užkerta kelią priimti žmones.
„Pašalpos politiškai nepatogus klausimas, tačiau dėl to priversti įsivežti žmones, nes negalime pagaminti produkcijos“, – aiškina A. Baravykas.
Sodininkų problema ta, kad sezoniniams darbams samdant žmones naudojant vadinamuosius paslaugų kvitus, suma, kurią galima mokėti ribojama ir ją reikėtų padidinti.
Jonas Vilionis, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovas, sako, kad jau seniai mato problemą. Lietuvoje teoriškai 6 tūkst. traktorininkų, daug melžėjų ir Užimtumo tarnyba nuolat siunčia tuos pačius žmones, kurių vienintelis prašymas, kad jiems išduotų pažymą, jog jie neatitinka reikalavimų.
„Be to, kai traktorius kainuoja 300 tūkst. eurų, tai ne kiekvienam girtuokliui gali duoti ją vairuoti. Prašome keisti tvarką, kad žemės ūkio specialistus galėtume atsivežti supaprastinta tvarka, kaip vilkikų vairuotojus. Kol kas biurokratija milžiniška ir tai tęsiasi mėnesiais“, – dėlioja J. Vilionis.
Vitalija Kuliešienė, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, sodininkų atstovė, sako, kad rugsėjį, kai reikia šimtų žmonių derliaus skynimui. Jei būtų galimybė įsivežti žmones be Užimtumo tarnybos skelbiamų konkursų ir juos įdarbinti paprasčiau, ką jau turi kiti sektoriai, būtų paprasčiau. Kita problema dėl kvitų apmokestinimo. 2012 m., kai jie buvo patvirtinti, juos galima naudoti mokant iki 18 eurų per dieną. Už tokią sumą šiandien niekas nedirba ir sumą reikia didinti.
G. Surplys sako, kad žemės ūkis nuo sausio 1 d. įtrauktas į profesijų, kurias turintys žmonės iš trečiųjų šalių gali atvažiuoti dirbti supaprastinta tvarka, sąrašą, tačiau veiklos labai specifinės. Galbūt jų sąrašą reikia plėsti.
Žemės ūkio ministerijos atstovas sako, kad gavo prašymą į tokį sąrašą įtraukti melžėjas, traktorininkus ir panašių specialybių žmones ir šis kreipimasis persiųstas Užimtumo tarnybai ir ministerija pritartų supaprastinimui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Malaiškienė sako, kad gauti leidimą dirbti sezoninį darbą 6 mėn. per metus labai paprasta. Prašyme tereikia nurodyti užsieniečio duomenis ir kur jis gyvens. Prašymas nagrinėjamas per 7 dienas. Darbdavys gali susiskaldyti periodais po kelis mėnesius. Pats leidimas kainuoja 34 eurus. Reikalavimo kvalifikacijai nėra.
Užimtumo tarnybos atstovė sako, kad pašalpos nebėra stabdantis veiksnys grįžtant į darbo rinką. Pasikeitus įstatymams tokių žmonių sumažėjo nuo 300 iki 40 tūkst.
„Mūsų biurokratinio aparato atstovai viską nupiešia gražiai, tačiau lai jie patys pamėgina atsivežti traktorininką. Jis turi būti baigę vos ne universitetą. Nėra taip paprasta gauti ir vizą. Kodėl į sąrašą neįtraukti melžėjos ar traktorininko, fermos darbuotojo? Jei žmogus man tiko, kodėl jo negaliu atsivežti“, – piktinasi J. Vilionis.
R. Malaiškienė atkerta, kad visi trečiųjų šalių piliečiai ir jie ES sugrupuoti į atitinkamas grupes pagal kvalifikaciją. Leidimą dirbti užsieniečiui galima gauti per kelias dienas. Laikytis ES nustatytų reikalavimų mes privalome.
Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė juokavo, kad valdininkai kalbėjo taip įtikinimai, kad ji net pati patikėjo, jog sistema labai paprasta. Tačiau Užimtumo tarnyboje rašoma, kad leidimas dirbti užsieniečiui bus išduodamas tik tada, kai tokios kvalifikacijos žmonių nėra Lietuvoje ir bus siunčiami žmonės, kurie nenori dirbti. Toliau mums lenkai siųs komandiruotus ukrainiečius ir mokėsime mokesčius Lenkijai.
Seimo Kaimo reikalų komitetas nusprendė atskirame posėdyje paruošti siūlymus ką verta keisti.