„Norime, kad būtų pasirašyti konkretūs įsipareigojimai, kad bus įvykdyti valdžios įsipareigojimai. Akciją norime akciją baigti pasirašydami dokumentą. Kalbame apie susitarimą, kurį įvardino premjerė sausio 19 d. Reikia įsipareigojimų ir terminų. Pavyzdžiui, reikia konkretumo dėl saugotinų teritorijų, kad nebus tokių reikalavimų be kompensacijų, neaišku, ką jie planuoja daryti pieno sektoriuje“, – aiškina akcijos organizatorius, Ignas Hofmanas, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas ir sako, kad konkretu yra tik dėl suskystinto dyzelino ir žymėto dyzelino naudojimo tvarkos pakeitimo, nes jau parengti konkretūs teisės aktai.
Ūkininkai sako, kad, kalbant apie pieno sektorių, reikia ne tiek pinigų, kiek įvairių pakeitimų, teisinio reikalavimo.
Pasak I. Hofmano, jie siekia sprendimų priėmimo grafiko su konkrečiomis datomis, nes šio konkretumo ir trūksta.
Šiandien, piketui tęsiantis jo organizatorės Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) delegacija Seime susitiks su parlamento pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, o Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) renkasi į neeilinį posėdį.
Jame KRK ketina išklausyti 6 ūkininkų reikalavimus bei dėl jų pateikti savo poziciją, taip pat – išklausyti informacijos apie žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikimą su už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingu eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu.
Protestuojantys ūkininkai reikalauja atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką, panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms (SND), spręsti vadinamąją pieno krizę, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.
Trečiadienį šiuos reikalavimus protestuotojai išsakė K. Navickui ir aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, jie abu susirinkusiųjų buvo nušvilpti.
Vyriausybė trečiadienį išplatintame pranešime teigė, jog Ministrų kabinetas siekia spręsti ūkininkų keliamas problemas, pavyzdžiui, atliepiant reikalavimus dėl žymėto dyzelino ir SND, jau įregistravo Akcizų įstatymo pakeitimus.
Trečiadienį į protestą akciją susirinko keli tūkstančiai ūkininkų, o į Vilnių suvažiavę apie 1,3 tūkst. traktorių.
Prie LŽŪT organizuojamos akcijos taip pat prisijungė ir Privačių miško savininkų asociacija, sostinėje matyti stovinčių protesto miškovežių.
Akcijos organizatoriaus Martyno Puidoko suformuluoti tikslai:
1. 2014 m. Lietuvos statistikoje dirbtinai nuo 400 tūkst. ha iki 700 tūkst. ha padidintas daugiamečių pievų plotas! Iki 2015 m. visada būdavo 400 tūkst. ha.
2. Saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų, bei zonų plėtra vykdoma žemės savininkų sąskaita. Mūsų žemės dokumentuose yra įrašyta dirbama žemė, bet nėra jokių zonų, šlapynių ir pan.
3. Per Lietuvą vežami grūdai, pašarai, kurie gali būti rusiškos kilmės ar net galimai vogti iš Ukrainos.
4. Panaikinta Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (toliau PLNP) pieno gamintojams būtent tada, kai pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar besitęsiančios pieno krizė traukiasi iš gamybos.
5. Lietuvoje neadekvačiai padidintas akcizas suskystintoms naftos dujoms (brangsta grūdų džiovinimas, todėl automatiškai pašarai, maistas, fermų šildymas).
6. Numatyti esminiai žalio dyzelino naudojimo apribojimai. Pašarus ar grūdus nebegali vežti su dvigubos paskirties transporto priemone pvz. sunkvežimiu.
Norite pranešti naujieną aš išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt