Ekspertai šią kultūrą vadina patrauklesne nei kviečiai, kurie tradiciškai užima didžiausią mūsų žemės plotą – virš 700 tūkst. ha.
„Rapsų plotai šiek tiek padidėjo, nes pernai buvo dėkingas ruduo ir galėjome pasėti visas grūdines kultūras, kurias planavome ir jie peržiemojo praktiškai šimtu procentų. Taip nutinka retai“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius juokauja, kad gal tik atrodo, jog rapsai tapo visaliaudine kultūra, nes mes turbūt pasiilgom ryškių spalvų. Jei pernai šios kultūros pasėlių buvo 225 tūkst. hektarų pasėlių, tai šiemet jau 255 tūkst. ha. Tiesiog buvo dėkingas ruduo kai sėjai buvo galima skirti sėjai ir dėl to daugėjo kviečių ir rapsų pasėliu. Kviečių pasėlių daugėjo apie 10 tūkst. ha.
„Rapsai tiek pernai, tiek šiemet bus viena pelningiausių kultūrų. Kiek tiksliai uždirbama iš hektaro priklauso nuo konkrečių ūkininkų. Supirkimo kaina šiandien elevatoriuje gegužę svyravo nuo 355 iki 360 eurų už toną. Tai aukšta kaina, be to, jei nenutiks ekstremalių gamtos pokyčių, prognozuojamas labai geras derlius“, – skaičiuoja K. Šimas.
Pernai šiuo metu derlius buvo superkamas už 346 eurus, birželio viduryje mokėti 355 eurai už toną. liepą jau 360 eurų.
K. Šimas, kalbėdamas apie pelningumą kaip patraukliausią šiandien įvardina žieminius rapsus, po to žieminius kviečius. Žirniai, miežiai svyruoja ties pelningumo riba. Kiek geriau su pupomis. Jų kaina ir paklausa didesnė.
„Rapsai, kalbant apie ekonomiką, kur kas geresnė kultūra nei kviečiai, kurių užauginame du ar tris kartus daugiau nei suvartojame. Kai 2011 m. kviečių kaina pakilo, žmonės suskubo auginti šią kultūrą ir tuo pačiu sumenko toks sektorius, kaip kiaulininkystė. Neapsimokėjo savo grūdais šerti paršų. Tačiau nuo 2015 m. kaina nuo 225 nusirito iki 150 ar 170 eurų už toną. Ūkiai norėtų keisti kryptį, nes konkuruoti su tokiais augintojais, kaip Rusija ar Ukraina sudėtinga. Kol jie biržose neparduoda pigesnio savo derliaus, tol mes turime laukti“, – aiškina Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas ir siūlo vietoj kviečių rinktis rapsą.
Pastarosios kultūros kaina kol kas nekrinta ir mes turime didžiulę perdirbimo įmonę, kuri gamina biodyzeliną. Tarptautinėse rinkose jis paklausus. Tą pajuto ir ūkininkai. Pernai derlius buvo didžiausias per visą Lietuvos istoriją.
„Žieminiai rapsai tai viena iš pelningiausių kultūrų, tačiau tuo pačiu ir viena iš rizikingiausių. Šio augalo vegetacija užtrunka beveik metus laiko ir per tą laiką visko nutinka labai daug“, – kodėl rapsai netaps pagrindine augalininkystės ūkių kultūra aiškina A. Macijauskas.
Leidinio „Agrorinka“ duomenimis, rapsų eksportas 2020 m. balandžio mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo didesnis 37,17 proc. (sudarė 5,778 tūkst. t). Jie buvo išvežti į Latviją, Lenkiją ir Ispaniją (vidutinė kaina – 357,31 EUR/t).