Kad vilkai kol kas palikę bandas ramybėje, džiaugsmas menkas – ir be jų yra, kas nuostolių pridaro.
O dažno besikreipiančio dėl žalos atlyginimo laukia nusivylimas: ne visi tokie atvejai teisės aktuose numatyti.
Paprasčiau nurašyti
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Šimkutė sako, jog ir šią vasarą situacija nepasikeitusi – žvėrys pridaro eibių ūkininkams. Ir ši bėda gal net aštrėja: matoma išaugusi elnių populiacija, netrūksta ir laukais vaikštinėjančių stumbrų bandų, plėšrūnų. Tačiau ypač šiemet padaugėjo šernų. Tad nors skundų dėl išknistų pievų skyrius dar negavo, neabejojama, jog tokių sulauks.
„Laukiame ir pirmų pranešimų apie papjautas aveles – vilkai pradės mokyti savo vaikus“, – priduria J. Šimkutė.
Kaip tik prieš metus specialistams teko vykti skaičiuoti vilkų pridarytų nuostolių – tąkart pilkiai papjovė kelias dešimtis avių, kurių dalies net nepavyko aptikti.
Šią vasarą dėl laukinių žvėrių padarytos žalos į rajono Savivaldybę jau kreiptasi 13 ar 14 kartų. Tai, vyriausiosios specialistės teigimu, gal vienu kitu atveju mažiau, nei 2021-aisiais, tačiau padaryta žala, manoma, nebus menkesnė.
J. Šimkutė neatmeta galimybės, jog dalis ūkininkų tiesiog nebesikreipia į valdininkus ir laukinių gyvūnų padarytus nuostolius paprasčiausiai nurašo. Sezonas jiems ir be to buvo nelengvas – dėl tokių orų.
„Nuimant derlių buvo vargas, gal ir kiti rūpesčiai perdėliojo prioritetus – ką pirmiau daryti, ar gelbėti derlių, ar kreiptis dėl žvėrių padarytos žalos“, – Savivaldybės atstovė spėja, kad kai kas į pastarąją galėjo ir numoti ranka.
Be to, rajone yra seniūnijų, kurių gyventojai niekada nesikreipia dėl laukams žvėrių daromos žalos, nors ją neabejotinai patiria. Viena tokių – Karsakiškio seniūnija, besiribojanti su Žaliosios giria.
„Negaišta laiko – tiesiog nurašo kaip nuostolius ir viskas, – aiškina J. Šimkutė. – Kai kurie ūkininkai išvis nuleidę rankas – beviltiška situacija.“
Jos manymu, kartais ir dėl vieno kito vilkų papjauto gyvulio nebesirūpinama. Juolab kad tam tikromis aplinkybėmis ir naudos jokios nebūtų. Pavyzdžiui, jei vilkas sudraskytų pririštą veršiuką.
Pasak J. Šimkutės, kadangi gyvulys neturėjo galimybės pabėgti, pagal galiojančią tvarką, žala už jį nekompensuojama.
Žala – šimtaprocentinė
Dažniausiai į rajono Savivaldybę kreipiasi seniūnijų, kurių laukus pamėgę stumbrai, gyventojai: Krekenavos, Ramygalos, Upytės.
Tačiau kenčia ūkininkai ne vien dėl šių galiūnų daromos žalos: pasėlius reguliariai lanko ir šernai, kiti žvėrys.
Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė J. Šimkutė sako neseniai turėjusi galimybę savomis akimis pamatyti, ką tokie svečiai gali padaryti žirnių laukui. Jį dirbantis ūkininkas, nuėmęs derlių, dabar niekam negali parduoti, nes su ankštine kultūra susimaišė laukinių žvėrių ekskrementai.
„Situacija tokia, kad žmogui žala šimtaprocentinė, o jokiuose įstatymuose ar tvarkose nėra numatyta, kaip tokiais atvejais mes galime padėti“, – apgailestauja specialistė.
Tas pats ir dėl jau ne vienus metus ūkininkus neviltin varančių laukinių paukščų – gervių, žąsų. Anot J. Šimkutės, kad ir kiek kalbama apie poreikį jų daromą žalą kompensuoti, tą numatantis įstatymas vis dar nepriimtas.
„Jei būtų priimtas, mes, ko gero, nuolat būtume laukuose, nes paukščių keliama problema – labai didelė. Jų pilna visur“, – sako ji.
Štai ir šį pavasarį kukurūzus Panevėžio rajone auginantis ūkininkas patyrė didžiulių nuostolių, kai, ieškodamos grambuolių, gervės smarkiai suniokojo lauką.
„Ūkininkai vargsta su paukščiais – situacija nesikeičia, ji opi ir šiandien“, – dar sykį patvirtina J. Šimkutė.
Gamta nestovi vietoje
Krekenaviškis veterinaras, gamtos fotografas Algimantas Lūža irgi gali paliudyti laukinių žvėrių gausą. Jau užaugo nauja šernų karta, labai padaugėjo elnių. Netrūksta ir plėšrūnų.
„Iškirsti didžiuliai miškų plotai dabar apauga sąžalynais – gyventi, daugintis tiek plėšrūnams, tiek ir kanopiniams žvėrims puikios sąlygos“, – aiškina jis.
Be to, A. Lūžos teigimu, Vidurio Lietuvoje vyrauja mišrūs miškai, itin tinkami gyvūnijai tarpti. Tad populiacijos ir auga – pastebimiau apmažinti jų nepavyksta net plėšrūnams.
Situacija taps aiškesnė prasidėjus medžioklės sezonui, tačiau ir dabar važinėdamas su girininkais po miškus A. Lūža sako pastebintis, kiek daug prisiveisė elnių. Tad Aplinkos ministerija padidino jų sumedžiojimo kvotas. Šį medžioklės sezoną bus leista sumedžioti 17 703 tauriuosius elnius, praeitą šis skaičius siekė 15 235.
„Jau kelerius metus iš eilės su girininkais pastebime, kad elnių patelės atsiveda nemažai dvynių. Tai irgi turi įtakos žvėrių daugėjimui“, – priduria A. Lūža.
Rajono miškuose šmirinėja vis daugiau smulkesnių žvėrelių: lapių, usūrinių šunų, ūdrų. Veterinaras sako šiemet net trijose skirtingose vietose aplink Krekenavą matęs lūšis. Vilkų taip pat netrūksta.
„Bet kol yra laukinių lengvai pagaunamų žvėrių ir kol neprasidėjo medžioklė, tol jie prie gyvenamų vietų kol kas neina. Apsikuls laukai, apsiars, tada vilkai eis, kur lengvesnis grobis“, – spėja specialistas.