Jeigu, kaip prognozuoja sinoptikai, artimiausiomis dienomis ir užlis, ūkininkų manymu, tikriausiai tai tebus kaip švęstas vanduo mirusiajam.
Sudžiūvėlius išpustys kaip šiukšles
„Laukuose javų lapai susivynioję, pasiruošę žūčiai, grūdai susitraukę susiraukšlėję, pradėjus kulti, kombainas kaip šiukšles išpustys“, – palygino Pryšmančiuose ūkininkaujantis Vytautas Petrauskas.
Jo tėvas Adolfas Petrauskas juokavo – esą išgyveno tiek metų, išgyvens ir dabar. „Va, javapjūtę greičiau pabaigsim, o kadangi mažiau bus pajamų, tai mažiau ir mokesčių reikės sumokėti“, – dėstė jis.
Juokai juokais, bet iš tikrųjų, atviravo Adolfas, džiaugtis neturįs kuo, mat kai kurie grūdinių kultūrų laukai nuo sausros nukentėjo 40 procentų. „Nei į techniką, nei į ūkį šiemet jau investuoti nebegalėsim“, – tėvui pritarė Vytautas.
Anot jo, dar blogiau tiems ūkininkams, kurie iš firmų skolon yra pasiėmę trąšų – rudenį privalės atseikėti tam tikrą kiekį derliaus, o koks tas derliaus bus, – didelis klausimas.
Aplink namus ir tolėliau pavažiavus plytinčios tėvo ir sūnaus žemės tik „popieriuose“ figūruoja atskirai – vienas deklaruoja 150, kitas 70 hektarų, – tačiau jiedu dirba sykiu, darbymečiu vienas kitam talkina. Sausros nualintų jų laukų vaizdas visur panašus: net ant kalvelių užsėtų žieminių kviečių ruožai, kurie pavasarį negavo „paragauti“ šalnos, susmegę, lopais išgeltonavę.
Iš tolo kiek gražiau atrodo kvietrugiai. Bet tik iš tolo. Įkėlus koją į lauką, akivaizdu, kad vaizdas pro automobilio langą – apgaulingas. „Apie 30 procentų pasėlių yra nunykę, be lapų. Nors kol kas jie žalsvos spalvos, bet jau pasiruošę nunykti“, – neabejojo Vytautas.
Kadangi dirva smėlinga, labai įspūdingo derliaus pryšmantiškiai iš čia niekada ir nelaukia, paprastai prikula po 5–6 tonas iš hektaro, o šiemet, sakė, Dievo dovana būtų ir 3 tonos.
Dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo visame Kretingos rajone Operacijų centro nuomonė buvo vieninga.
Paveikti ir javai, ir pievos
Ar lietus padėtų bent kiek javams atsigauti, Kretingos rajono savivaldybės operacijų centro posėdyje žemės ūkio specialistų nuomonės teiravosi meras Antanas Kalnius.
„Žiūrint, koks lietus ir kaip gausiai lytų. Įsivaizduokit stipriai šniokščiantį lietų, kai vanduo bėga nespėdamas susigerti – žemesnėse vietose užmirks, ir tiek. Jeigu lietus bus smulkus, truks 1–2 dienas, – niekas nepasikeis, o jeigu smulkiai lis ilgiau negu 5 ar 6 dienas, tai jau galėsim šaukti „valio!“, derliui kažkiek bus padėta“, – apibūdino Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas.
Kartu su rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Šeiriene posėdyje jie pateikė informaciją apie atliktą dalies rajono žemės ūkio naudmenų pasėlių būklės faktinę apžiūrą, teigė, kad nustatyta apie 21 ha pažeistų žemės ūkio naudmenų plotų.
Pasak D. Šeirienės, Vydmantų, Kretingos, Darbėnų ir Žalgirio seniūnijose buvo lankytasi 11-oje skirtingų žemės ūkio sklypų, įvertinti įvairių kultūrų pasėliai apie 40 ha plote. Paaiškėjo, kad labiausiai dėl sausros paveikti vasariniai pasėliai – kviečiai, rapsai, žirniai.
Bet stipriai nukentėjusios ir šienaujamos pievos. R. Pauliko žodžiais, anksčiau iš vieno hektaro ūkininkai pripjaudavo ir susukdavo po 13 rulonų žolės, dabar nuo vieno iki trijų.
„Liūdnos mintys, – tęsė Ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas. – Žemdirbiai yra įsipareigoję augalus išlaikyti iki pieninės brandos. Būdavo po du tris kartus žolę pjaus, o dabar nėra ką šienauti, nebent rugsėjį bus... Svidrė, dobiliukai, liucerna 10 procentų tesudygę.“ Anot R. Pauliko, iš didesnę maistinę vertę turinčios masės ūkininkai ruošia pašarus.
„Šiemet džiaugtis nebus kuo – didelę dalį javų nugalabijo sausra“, – sakė Pryšmančiuose ūkininkaujantis Adolfas Petrauskas.
Iš Hidrometeorologijos centro gavęs informaciją, kad nuo sausros taip pat nukentėjo ir kai kurios kitos regiono savivaldybės, meras A. Kalnius pasisiūlė inicijuoti bendrą kolegų kreipimąsi į Nacionalinį krizių valdymo centrą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Šiam sprendimui Savivaldybės operacijų centras vienbalsiai pritarė. Nuspręsta, ir kad kartu bus kreipiamasi į Žemės ūkio ministeriją dėl vieningos metodikos ūkininkių patirtai žalai įvertinti paruošimo ir kompensacijų nuostolius patyrusiems ūkininkams skyrimo.
Šašlykus gamtoje laikinai reikės pamiršti
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vyr. miškininkas Sigitas Kupšys akcentavo, kad šiuo metu įsivyravo ypač palankūs orai gaisrams kilti. „Skelbiama penkta gaisringumo klasė, vadinasi, gaisrų tikimybė yra 90 procentų, – paaiškino jis. – Prašome gyventojų būti sąmoningiems, pro automobilių langus nemėtyti nei nuorūkų, nei degtukų.“
Kol kas miškuose lankytis oficialiai neuždrausta.
Uždrausti – nėra sudėtinga, bet problema, kas įeinančius ir išeinančius kontroliuotų? Miškų plotai dideli, vien Kretingos rajone – 16 tūkst. hektarų. Tačiau gyventojų prašoma gamtoje elgtis atsargiai, net stovyklavietėse, kuriose įrengtos laužavietės, kol tebėra V klasės gaisringumas, ugnį užsikurti draudžiama, tad, kaip sakė S. Kupšys, šašlykus laikinai reikės užmiršti.
Meras patikino, kad į lankytinas vietas savaitgaliais bus organizuojami miškininkų, ugniagesių, aplinkosaugininkų ir Savivaldybės atstovų reidai.