Ūkininkų prašoma sudeginti kryžius

Nuo senų laikų kryžiai – kaip tikėjimo ženklas – buvo statomi katalikų bažnyčių šventoriuose, prie sodybų ar kryžkelėse. Taip tikintieji prašydavo ypatingos globos.

Žmonės juos statydavo ir tada, kai būdavo labai sunku. O praėjusių metų lapkritį Plungės rajono ūkininkų laukuose ėmė dygti žalieji kryžiai, skelbiantys apie žemdirbių susivienijimą. Bet protesto akcija baigėsi, tad daugeliui kyla klausimas, kiek šie žalieji kryžiai dar stovės?

Ža­lie­ji kry­žiai, lapk­ritį oku­pavę Lie­tu­vos pa­ke­les, vi­suo­menė­je su­kėlė did­žiulę dis­ku­siją. Vie­ni pa­laikė ūki­nin­kus, ki­ti – ne, o dva­si­nin­ki­ja iš vis pa­si­pik­ti­no kry­žiaus ženk­lo nau­do­ji­mu pro­tes­to ak­ci­jo­se. Lie­tu­vos ka­ta­likų baž­ny­čios va­do­vai ak­cen­ta­vo, kad dėl to ne­bu­vo su jais tar­ta­si. Jų ma­ny­mu, šie kry­žiai yra tik lai­ki­ni sta­ti­niai, todėl ir šven­tin­ti jų ne­de­ra. O ir iš vis esą būtų buvę ge­riau­sia, jei ūki­nin­kai sa­vo ra­jo­ne būtų pa­statę vieną tvirtą – šven­tintą kry­žių.

Ru­denį pra­si­dėju­si žem­dir­bių pro­tes­to ak­ci­ja jau baigė­si. Vals­tybės biud­že­to pro­jek­tas pa­tvir­tin­tas, žem­dir­biai po­li­tikų priim­tais spren­di­mais li­ko pa­ten­kin­ti, o kry­žiai ša­lies pa­kelė­se vis dar sto­vi. Kai ku­rie jų jau pa­krypę, ki­ti – vi­sai pa­gul­dy­ti ant žemės. Aky­la akis tik­riau­siai pa­stebė­jo, kad pir­ma­sis mūsų ra­jo­ne Luknėnų kai­me ūki­nin­kau­jan­čios ūki­ninkės Ing­ri­dos Jun­du­laitės pa­sta­ty­tas kry­žius jau se­no­kai gu­li ant suar­tos dir­vos. Jis bu­vo pa­sta­ty­tas pie­vo­je, o sua­rus ją taip ir li­ko gulė­ti, lauk­da­mas to­li­mes­nio ūki­ninkės spren­di­mo.

Lie­tu­vos ūki­ninkų sąjun­gos Plungės sky­riaus pir­mi­nin­kas Ma­ri­jus Kak­tys pa­tvir­ti­no, kad ža­liųjų kry­žių ak­ci­ja baigė­si. Kry­žiai sa­vo vaid­menį jau at­li­ko, o ap­griuvę, sulūžę, pa­krypę tik ga­di­na kraš­to­vaizdį. To­kius kry­žius jis ra­gi­na ūki­nin­kus pa­ša­lin­ti iš laukų. Pa­sak jo, tvir­tus dar ga­li­ma pa­lik­ti pa­stovė­ti lau­kuo­se iki pra­si­dės pa­va­sa­rio dar­bai.

Ne­be­tin­kan­čius ar truk­dan­čius dar­bui lau­kuo­se kry­žius, tuos, ku­rie ne­bu­vo pa­šven­tin­ti, pra­šo­ma su­nai­kin­ti juos su­de­gi­nant, kad jie ne­si­mėtytų kur pa­puo­la. O kas tu­ri ga­li­mybę, kvie­čia­mi juos per­kel­ti prie sa­vo so­dybų. Būtent taip pa­sielg­ti pla­nuo­ja ir pa­ts M. Kak­tys.

„Tu­rim min­čių vieną kry­žių nuo Plungės ra­jo­no žem­dir­bių nu­vež­ti į Šiau­lių ra­jo­ne esantį Kry­žių kalną. Gal prie mūsų idė­jos pri­si­jungtų ir ki­ti ra­jo­nai. Norėtų­si kaž­kaip įpras­min­ti tą sunkų laiką žem­dir­biams. Galėtų ten kry­žius stovė­ti ir liu­dy­ti apie ūki­nin­kus užg­riu­vu­sias ne­gan­das bei jų pa­ro­dytą vie­nybę“, – da­li­no­si min­ti­mis pir­mi­nin­kas.

Čia galite pažiūrėti, ką ūkininkai statė protesto akcijos metu.

Čia kaip vyko pati protesto akcija.