Jie jau skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais, įspė­da­mi, kad nau­ji ap­ri­bo­ji­mai skau­džiai pa­lies dau­ge­lį ūkių – net ir tų, ku­rie šian­dien pro­ble­mų dėl kva­pų ne­tu­ri. Lai­ko pa­si­reng­ti nau­jų rei­ka­la­vi­mų įgy­ven­di­ni­mui – ge­ro­kai su­ma­žin­ti iš fer­mų sklin­dan­čius kva­pus – ūki­nin­kai tu­ri tre­jus me­tus.

Ar įsi­ga­lio­jus šiai nau­ja­jai tvar­kai pa­ga­liau gi­liau įkvėp­ti ga­lės ir plun­giš­kiai bei rie­ta­viš­kiai?

Užuot bau­dę ap­si­lei­dė­lius, rei­ka­la­vi­mus griež­ti­na vi­siems

Kol kas Lie­tu­va gy­ve­na pa­gal 2010 m. pa­tvir­tin­tą Hi­gie­nos nor­mą 121:2010, ku­rio­je tei­gia­ma, kad gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos ore kva­pų in­ten­sy­vu­mas lei­džia­mas iki 8 eu­ro­pi­nių kva­po vie­ne­tų (OUE/m³). O nuo 2024 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lios pa­kei­ti­mas, pa­gal ku­rį kva­pų in­ten­sy­vu­mas bus lei­džia­mas vos ne dvi­gu­bai ma­žes­nis – tik iki 5 OUE/m³.

Tad po tre­jų me­tų į gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką ga­lės pa­tek­ti daug ma­žiau ne­ma­lo­nių kva­pų iš fer­mų, paukš­ty­nų, są­var­ty­nų ir ki­tų vie­tų. Nau­ją kva­pų ri­bi­nę nor­mą per­nai pa­tvir­ti­no SAM.

Reng­ti pro­jek­tą dėl ma­žes­nės kva­pų kon­cent­ra­ci­jos im­ta­si po Klai­pė­dos gy­ven­to­jų skun­do dėl pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je tvy­ran­čios smar­vės. Ti­kė­ti­na, kad vie­na Klai­pė­do­je vei­kian­ti įmo­nė ne­si­lai­kė ga­lio­ju­sių hi­gie­nos nor­mos rei­ka­la­vi­mų – leis­ti­ną kva­pų nor­mą vir­ši­jo ke­lis kar­tus. Bet užuo­t nu­bau­dus vie­ną ar ke­lias įmo­nes bei ap­si­lei­du­sius ūkius, su­ma­ny­ta tie­siog su­griež­tin­ti rei­ka­la­vi­mus vi­siems.

Taip Vy­riau­sy­bė­je gi­mė pro­to­ko­las, ku­ria­me nu­ma­ty­ta griež­tin­ti kva­pų reg­la­men­ta­vi­mą bei tar­šos emi­si­jas – di­din­ti ta­ri­fus.

Nors pa­gal eko­no­mi­nius duo­me­nis Lie­tu­va vel­ka­si Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) gale, pa­gal įvai­rius ap­ri­bo­ji­mus esa­me tarp ES ly­de­rių. Ir šį­kart, nu­ta­rus griež­tin­ti rei­ka­la­vi­mus kva­pams, ne­skai­čiuo­ta, kiek lė­šų vals­ty­bei, įmo­nėms bei ūkiams pri­reiks, no­rint tam pa­si­ruoš­ti. Ma­no­ma, kad vien že­mės ūkio su­bjek­tams kva­pų su­val­dy­mui rei­kė­tų apie 30 mln. eu­rų. Bet jau da­bar aiš­ku, kad tiek lė­šų nie­kas ne­skirs.

Fermos

Sve­ti­mo vers­lo kva­pus pri­vers­ti uos­ty­ti ir plun­giš­kiai

Nuo ne­ma­lo­nių kva­pų nie­kaip ne­pa­vyks­ta iš­si­va­duo­ti ir plun­giš­kiams. Ne vie­ne­rius me­tus var­ka­liš­kių ir plun­giš­kių ner­vus ga­di­no bai­sus tvai­kas, sklin­dan­tis iš Ka­zi­mie­ro Ba­gins­ko kiau­lių fer­mos.
Į lau­kus ve­ža­mas kiau­lių mėš­las taip dvok­da­vo, kad no­sį ries­da­vo net už ke­lio­li­kos ki­lo­met­rų. Da­bar kiau­lių Var­ka­liuo­se ūki­nin­kas ne­beau­gi­na. Iš pra­džių gy­vu­lių ne­li­ko jo val­do­mo­je Ku­lių fer­mo­je, o praė­ju­sių me­tų rug­sėjį pa­sku­ti­nis par­še­lis pa­skers­tas ir Var­ka­lių ūky­je.

Ap­mau­du, bet pa­si­mė­gau­ti gry­nes­niu oru plun­giš­kiams te­ko neil­gai. „Že­mai­čio“ pa­kal­bin­tas S. Nė­ries se­niū­nai­ti­jo­je gy­ve­nan­tis Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­rius Ra­mū­nas Ly­dis pa­sa­ko­jo, kaip va­di­na­mo­jo ke­pyk­los ra­jo­no gy­ven­to­jai praė­ju­sią va­sa­rą ta­po smar­vės įkai­tais.

Pa­sak jo, ne­ma­lo­nūs kva­pai čia gy­ven­čiuo­sius per­se­kio­ja jau se­niai, bet žmo­nių kant­ry­bė ga­lu­ti­nai iš­se­ko šie­met. Dvo­kas ypač suin­ten­sy­vė­jo va­sa­rą, ypač ašt­rus jis tap­da­vo anks­ti ry­tais, va­ka­rais ir nak­ti­mis. Kad nors kiek bū­tų pa­ža­bo­ta smar­vė, sklin­dan­ti iš ne­to­lie­se, Jo­vai­šiš­kės kai­me, esan­čios fer­mos, S. Nė­ries se­niū­nai­ti­jos žmo­nės ini­ci­ja­vo pa­ra­šų rin­ki­mą ir sa­vo skun­dais api­py­lė vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas.

„Se­niau bū­da­vo vie­na dvi die­nos, kai pa­smir­dė­da­vo. Mes su­pran­ta­me ir ūki­nin­kus. Mėš­lą rei­kia iš­vež­ti į lau­kus, rei­kia juos apar­ti, bet jei tai kar­to­ja­si die­na iš die­nos... Kai karš­tą va­sa­ros die­ną at­vė­ręs lan­gą no­ri iš­si­vė­din­ti nuo sau­lės pri­kai­tu­sius na­mus, pa­si­jun­ti lyg bū­tum tvar­te. Apie ko­kią gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ta­da ga­li­ma kal­bė­ti?! Ir su šia pro­ble­ma su­si­dū­rė ne tik ke­pyk­los ra­jo­nas, bet pu­sė Plun­gės“, – tei­gia R. Ly­dis.

Kad kuo grei­čiau bū­tų at­kreip­tas dė­me­sys ir su­rea­guo­ta į su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją, jis skun­do raš­tus iš­siun­tė Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, Na­cio­na­li­niam vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rui (NVSC) ir Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tui (AAD). Net­ru­kus gau­tas at­sa­ky­mas iš Sa­vi­val­dy­bės, kad gy­ven­to­jų skun­das per­siųs­tas pa­gal kom­pe­ten­ci­ją nag­ri­nė­ti mi­nė­to­sioms ins­ti­tu­ci­joms. O NVSC pa­pra­šė nu­ro­dy­ti lai­ką ir vie­tą, ka­da bū­tų ga­li­ma at­lik­ti oro ko­ky­bės ma­ta­vi­mus. AAD sa­vo ruož­tu at­li­ko fer­mos pa­tik­ri­ni­mą, bet pa­žei­di­mų ne­nus­ta­tė.

„Kai tik pra­si­dė­jo pa­ra­šų rin­ki­mas bei ūki­nin­kas pa­ju­to, kad tu­ri­me rim­tus ke­ti­ni­mus ir kreip­si­mės į val­džios ins­ti­tu­ci­jas, kva­pai slo­po, kol vi­sai jų ne­li­ko. To­dėl oro ko­ky­bės ma­ta­vi­mai kol kas dar neat­lik­ti. Pa­si­ta­rę nu­spren­dė­me luk­te­rė­ti ir ste­bė­ti si­tua­ci­ją. Jei var­gi­nan­tys kva­pai kar­to­sis, kvie­si­me la­bo­ra­to­ri­ją ir ma­ta­vi­mai bus at­lik­ti“, – ža­da R. Ly­dis.

Tie­sa, po pa­ra­šų rin­ki­mo su gy­ven­to­jais su­si­sie­kė ir pa­ts ūki­nin­kas. Ke­li jų nu­vy­kę pa­si­žval­gy­ti į fer­mas, bet tar­šos šal­ti­nio nustaty­ti ne­pa­vy­ko – tuo mo­men­tu ne­bu­vo jo­kios smar­vės.

Fermos

Vie­ni rau­ko no­sį – ki­ti gi­ria už pa­sie­ki­mus

Įdo­mu tai, kad da­lies plun­giš­kių ne­pa­si­ten­ki­ni­mo dėl ne­ma­lo­nių kva­pų su­lau­kęs mi­nė­ta­sis Jo­vai­šiš­kės kai­me esan­tis To­mo Skie­raus ūkis šie­met bu­vo pri­pa­žin­tas spar­čiau­siai Lie­tu­vo­je au­gan­čiu pie­no ūkiu. Jo pro­gre­sas sie­kė net 74 pro­cen­tus. Su­pir­kė­jams par­duo­tas pie­no kie­kis per me­tus pa­di­dė­jo nuo 1 574 to­nų iki 2 732 to­nų (259 mel­žia­mų kar­vių).

Pa­žan­giai ūki­nin­kau­jan­čio T. Skie­raus pa­var­dė mir­gė­jo spau­do­je, už pui­kius pa­sie­ki­mus jis dau­ge­lio iš­gir­tas ir spa­lio 2 d. vy­ku­sio­je Žem­dir­bių šven­tė­je. Aki­vaiz­du, kad ka­bi­nant šiuos lau­rus ap­lin­ki­nių gy­ven­to­jų nuo­mo­nės ir ver­ti­ni­mų nie­kas ne­klau­sė. Nes, var­gu, ar ku­ris bū­tų pa­gy­ręs už to­kį ap­lin­kos smar­di­ni­mą.

Pa­sak Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės eko­lo­gės Ro­ber­tos Ja­ku­mie­nės, plun­giš­kiai nu­si­skun­di­mų dėl ra­jo­no ūki­nin­kų veik­los ne­tu­ri. „Tai bu­vo vie­nin­te­lis šie­met dėl kva­pų gau­tas skun­das. Jį mes iš­nag­ri­nė­jo­me ir per­da­vė­me at­sa­kin­goms ins­ti­tu­ci­joms. Pap­ra­šė­me, kad mus pa­kvies­tų da­ly­vau­ti ty­ri­me, ta­čiau nei iš NVSC, nei iš AAD kvie­ti­mo ne­su­lau­kė­me. Tik iš AAD ga­vo­me at­sa­ky­mą, jog mėš­li­džių pa­tik­ri­ni­mo me­tu jo­kių pa­žei­di­mų ne­nus­ta­ty­ta“, – sa­kė eko­lo­gė.

Smar­vė ne kar­vė – ne­nu­durs

Kaip be­bū­tų, ūki­nin­kai sa­vo ruož­tu že­ria prie­kaiš­tus tiek gy­ven­to­jams, ku­rie ti­ki­si net ir kai­me neu­žuos­ti no­siai ne­ma­lo­nių kva­pų, sklin­dan­čių iš fer­mų, tiek val­džiai, nau­jais ri­bo­ji­mais vis la­biau mal­ši­nan­čiai no­rą plės­ti ūkius ar ap­skri­tai im­tis šios veik­los.

Pa­sak žem­dir­bių, val­di­nin­kų gim­do­mi nau­ji ri­bo­ji­mai pa­lai­dos ne vie­no ūkio per­spek­ty­vas. Atei­tis pa­ro­dys, kaip ūki­nin­kams pa­vyks įgy­ven­din­ti nau­jus rei­ka­la­vi­mus ir ar bū­tent smar­vė ne­taps gy­vu­li­nin­kys­tės plėt­ros stab­džiu.