„Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kasmet stebi spygliuočių medynus, kad laiku užtikrintų miško sanitarinės apsaugos taisyklių laikymąsi ir užkirstų kelią masiniam medžių kenkėjų plitimui. Tai mūsų – miškininkų – darbas, kurį kasmet atsakingai dirbame, stengdamiesi laiku sustabdyti kenkėjus ir apsaugoti medžius“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė, rašoma pranešime.
Šiemet pavasarį vyravę vėsūs ir lietingi orai pristabdė ir pavėlino viršūninio žievėgraužio aktyvaus skraidymo pradžią. Snieginga ir šalta žiema bei nepalankios pavasario orų sąlygos viršūninio žievėgraužio vabalų gausos sumažėjimui ir skraidymo pradžios aktyvumui neturėjo didelės neigiamos įtakos.
Aktyviausi viršūninio žievėgraužio vabalai skraidė VĮ VMU Anykščių, Varėnos ir Kazlų Rūdos regioniniuose padaliniuose. Mažiausiai jų pastebėta Veisiejų ir Telšių regioniniuose padaliniuose.
Viršūninio žievėgraužio žvalgymui miškininkai vis dažniau naudoja dronus. „Viršūninis žievėgraužis pušis pažeidžia labai staigiai, viršutinės šakos iškart nudžiūsta, jų spygliai tampa ryškiai rudi. Toks pažeidimas gan greitai pasireiškia, todėl dronas – efektyvi tokių židinukų pastebėjimo priemonė. Pastebėjus pakenktus medžius, galima greitai patikrinti, ar ir artimi medžiai apnykti bei imtis priemonių“, – sako gamtotvarkos specialistas Mindaugas Ilčiukas.
Kasmet vykdomas ir žievėgraužio tipografo žvalgymas. Žievėgraužis tipografas – tai itin pavojingas medžių liemenų kenkėjas, kuris, susidarius jam palankioms klimato sąlygoms, ima sparčiai daugintis. Sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis, masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Žievėgraužis tipografas dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjovartas ir vėjolaužas.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kasmet stebi eglynus, kad laiku pašalintų iš miško žalias vėjo nulaužtas ir išverstas egles bei šių kenkėjų šviežiai apniktas dar žalias egles. Ypatingas dėmesys yra skiriamas medynams, esantiems šalia ankstesniais metais buvusių židinių. Paprastai žiemojimo metu nemaža kenkėjų dalis žūsta, ypač kai sulaukiama šalčių be gilaus sniego.
Lietuvoje fiksuojamos dvi žievėgraužio tipografo generacijos: peržiemoję vabzdžiai užpuola egles, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitas egles, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti. Vokietijoje ir piečiau jau fiksuojamos trys šio kenkėjo generacijos, dėl ko jis tuose kraštuose pridaro žymiai daugiau žalos. Todėl, jei žiemos ir toliau šiltės, trečios generacijos išsivystymo galima tikėtis ir Lietuvoje. Didžiojoje dalyje Europos prognozuojamas masinis žievėgraužių kenkėjų plitimas.
Žievėgraužio tipografo monitoringui naudojamos specialios šių kenkėjų gaudyklės, kurios leidžia prognozuoti kenkėjų gausą. Vienintelis būdas sunaikinti žievėgraužį tipografą – iškirsti pažeistus medžius ir išvežti juos iš miško.
2020 metais vabzdžiai sunaikino 121,5 ha miško: žievėgraužis tipografas – 93,4 ha, o viršūninis žievėgraužis – 24,1 ha.