Didžiausios įmonių grupės (tiek paukštienos, tiek kiaulienos augintojai) sako, kad be pagalbos tiesiog neišgyvens ir prašo padėti Žemės ūkio ministerijai susikalbėti su Vyriausybe, nes kol kas ne tik nelabai kas kalbasi su nuostolių patiriančiais sektoriais, bet ir pačios ministerijos nelabai bendrauja tarpusavyje.
Be to, pasitraukusi Vyriausybė, nors ir žinojo problemą, nesuplanavo jokių paramos priemonių. Žemės ūkis išskirtas iš visų pagalbos ekonomikai schemų. Seimo nariai siūlė imtis ir nestandartinių priemonių, pavyzdžiui, prisiminti „vaučerius“, arba maisto talonus ir žemės ūkio narius vienijančioms organizacijoms įstoti į pramoninkus vienijančias asociacijas.
Nors buvo planuota, kad dalyvaus ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai, tačiau jie taip ir neprisijungė.
Seimo kaimo reikalų komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad būtų parengtos paramos žemės ūkiui priemonės.
Uždaromos fermos
Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas sakė, kad blogai, kai Lietuvos televizija parodo 7 vištas, kurios ganosi pievoje ir kad tai yra mūsų paukštininkystė. Iš tiesų tai vienas iš didžiausių žemės ūkio gyvūninės kilmės sektorių, kuriame per metus pagaminama 150 tūkst. t paukštienos ir 70 tūkst. t kiaušinių.
„Tai integruotas sektorius. Didieji perdirbėjai superka paukščius iš mažesnių gamintojų, kurie be perdirbėjų neturėtų kur dėti produkcijos. Kita specifika – grandinė labai ilga. Nuo viščiuko išperinimo iki pirmo kiaušinio rinkai praeina ne mažiau kaip pusmetis. Nuo viščiuko inkubacijos iki mėsinės vištos pateikimo rinkai praeina dešimt mėnesių. Pats paukščių auginimas vyksta šešias savaites ir jų negalima laiku neišpjauti ir neatlaisvinti pastatų jaunikliams. Šios grandinės sustabdyti neįmanoma, nes sustojus iš naujo paleisti reikia milžiniškų lėšų, nes reikia iki produkcijos pardavimo investuoti 8 mėn.“, – sako V. Tėvelis ir pabrėžia, kad paukštininkai kartu su kiaulių augintojais vieni didžiausių vietoje užaugintų grūdų augintojų vartotojų.
Paukštininkams ypatingai smogė koronavirusas, nes visoje ES buvo uždaryti viešbučiai ir restoranai, į kur mes eksportuodavome šviežią paukštieną. Tos pačios rinkos dingo ir Lenkijai, kuri didžiausia ES paukščių augintoja ir gamina 3 mln. t produkcijos per metus. Dingus didelėms rinkos, produktai iš ten plūstelėjo pas mus. 77 proc. įvežamos paukštienos į Lietuvą lenkiška, produktų 40 proc.
„Ketvirčiai parduodami po 1 eurą už kilogramą, ir atskirų dalių kaina kartais krenta iki 30-40 ct už kilogramą, kai gyvo svorio savikaina apie eurą. Mes, dar randame kur parduoti, tačiau lyginant su priešepideminiu laikotarpiu prarandame apie milijoną eurų per mėnesį“, – aiškina V. Tėvelis ir sako, kad kitas smūgis buvo didelis pašarų brangimas, nes 40 proc. kilo grūdų kainos, o tai 20 proc. padidino savikainą.
V. Tėvelis sako, kad šiandien paukštienos sektoriuje dilema – kas turi prisiimti nuostolį – augintojai ar perdirbėjai, kurie perka jų produkciją. Dėl to mažėja augintojų. 4 ūkiai nutraukė auginimą, 8 ūkiuose pajamos kritusios, 30 proc. sumažėjusios perdirbimo įmonių pajamos.
Tūkstančiai darbo vietų
„Skerdyklose dirba beveik tūkstantis žmonių ir į šią darbo vietą žmonės važiuoja ir po 70 kilometrų. Uždarius tokią įmonę žmonės taps valstybės išlaikytiniais“, – dėsto V. Tėvelis ir sako, kad klausimas ar šis sektorius gaus paramą „migloje“.
„Mes esame suvargę ir visus praeitus metus grūmėmės, kad išlaikytume žmones ir nenutrauktume gamybos grandinės, kuri išsitęsia iki 480 dienų. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai integruoja 85 proc. visos gamybos ir superka produktus iš mažų ūkių bei 51 proc. produkcijos eksportuojame. Per metus mokesčių pernai sumokėjome virš 10 mln. eurų, didžiausias naudos gavėjas valstybė“, – aiškina Darius Gudačiauskas.
Vien Kaišiadorių paukštynas per metus regione nupirko paslaugų virš 30 mln. eurų, Vilniaus virš 92 mln. eurų, nes įmonės dirbo nuostolingai. Akcininkams per metus susiformavo virš 10 mln. eurų skola ir toliau taip dirbti nebegalime.
Pinigai nenumatyti
„Kodėl neskyrė pinigų mūsų sektoriui, akivaizdu, kad įvyko klaida. Valstybėje turėtų būti tęstinumas, vyriausybė skubos tvarka skyrė 20 mln. eurų paukštininkystei gelbėti. Mes parengėme ir 4 dokumentus apgynėme Europos Komisijoje. Iš 11 mln. eurų, kurie turėjo būti skirti mėsinei paukštininkystei gavome 4 mln. eurų. Lapkritį baigėsi pinigai ir apimtys sumažėjo, nors neatleidome nė vieno žmogaus. Nors turėjome atsisakyti kai kurių ūkių, kurie dabar stovi tušti, kaip Jono Jagmino, kuriame neveikia 52 tūkst. gamybinio ploto“, – dėlioja D. Gudačiauskas.
Lapkritį 1,5 mln. eurų nuostolis, gruodį 1,2 mln. eurų. Sausis bus nuostolingas. D. Gudačiauskas sako, kad EK išplatino komunikatą ir leido paremti svarbiausius ūkius. Nyderlandai ir Lenkija parėmė savo pramonę, mes delsiame. Jis siūlo pakeisti taisykles ir padengti 70 proc. nuostolių ir duoti subsidiją 0,5 euro broileriui. „KG Group“ tai būtų pusmečiui 6 mln. eurų, jei metams 10 mln. eurų, o visai mėsinei paukštininkystei 12 mln. eurų.
„Bus fatališka, jei nuėjus tris ketvirtadalius minų lauke jūs pasitrauksite ir mus paliksite“ – konstatavo D. Gudačiauskas.
Karšta bulvė
Jonas Jagminas, „Agroaves group“ vadovas sako, kad visi 6 jų valdomi kompleksai, tai 50 fermų, ir Ariogalios pašarų gamykla stovi prastovoje. 60 žmonių atleisti, 100 žmonių prastovose. Jis pabrėžia, kad nors jo kompleksai stovi tušti, tačiau problemų niekas spręsti nesiruošia, o šį klausimą tiesiog stumdo vienas nuo kito kaip karštą bulvę.
„Padėtis katastrofiška. Stovim ant bedugnės krašto. Mėsos kaina nusirito iki minimumo, perdirbėjai negali supirkti produkcijos, nes jų nuostoliai didžiuliai, o pašarų kaina pakilo iki kosminių aukštumų ir tai iškreipia visą Lietuvos maisto sektorių. Pasekmes greitai pajusime. Reikia rasti galimybes padėti sektoriui, kuris iki prasidedant pandemijai neprašė paramos ir tik mokėjo mokesčius. Man tik keista, kad Žemės ūkio ministerija dėl to visiškai nesijaudina ir siunčia raštus Vyriausybei, kad paramos žemės ūkiui nereikia. Padėkite ŽŪM susitarti su Vyriausybe ir Finansų ministerija“, – dėlioja J. Jagminas.
Pasak Kaišiadorių mero Vytenio Tomkaus, jį neramina variantas jei parama nebus suteikta uždaryti Kaišiadorių paukštyną. Nors pernai parama buvo skirta, tačiau jos nepakanka, nes šiemet įmonės toliau patiria nuostolius.
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius sako, kad ŽŪM ir Kaimo reikalų komiteto nariai turėtų žinoti, kad paukštininkystė ir kiaulininkystė sukuria 13 proc. visos žemės ūkyje sukuriamos vertės. Kaimyninės šalys padeda savo augintojams. Rusija jau 100 proc. apsirūpina savo šalyje užauginta kiauliena. Kinija, nors ją nusiaubė Afrikinis kiaulių maras, atstato savo bandas.
„Kiaulių augintojai tokioje pats situacijoje kaip ir paukštininkai. Latviai jau skirs 14,5 mln. eurų skirs kiaulininkystei, austrai skyrė 40 mln. eurų. Lietuvoje Ekonomikos ir inovacijų ministerija nusprendė, kad žemės ūkis nėra nei ekonomika nei inovacijos, nors žemės ūkio bendrovės tokios pačios bendrovės kaip ir pramonės įmonės ir nukentėjo nuo koronaviruso. Norėtume, kad būtume išgirsti Vyriausybės ir gauti tokią pačią pagalbą kaip ir kitų šalių augintojai. Jei tik kalbėsime apie Žalią kursą ir mėšlo taisykles, kitais metais nereikės apie tai kalbėti, nes mūsų nebebus. Dabar tik stumdomės tarp ministerijų ir mūsų niekas negirdi“, – dėsto A. Baravykas.
Mažiau kiaušinių
Kiaušinių augintojai, gaminantys apie 1 milijoną kiaušinių per mėnesį sako, kad, skirtingai nuo mėsinių augintojų, nėra gavę paramos ir patiria nuostolius. Svarstoma apie gamybos nutraukimą.
„Matome katastrofišką padėtį paukštininkystėje, kur 5 įmonės jau nutraukė veiklą, kitos turi 30 proc. pajamų kritimą. Kitas sektorius, kuriam sunku, tai kiaulininkystė. Iš 9 apklaustų įmonių daugumos nuostoliai virš 30 proc. Trečias sektorius tai daržininkystė. Tikslių duomenų nėra, tačiau prognozuojama, kad jis patirs 7 mln. eurų nuostolių. Atėję mes neradome jokių asignavimų, kad būtų galima skirti pinigus pagalbai“, – aiškina Paulius Lukševčius, žemės ūkio viceministras.
Jis tikina, kad kreipėsi į Ekonomikos ir Finansų ministerijas, tačiau teigiamo atsakymo dėl paramos negavo, tačiau ŽŪM pasiryžusi greitai reaguoti į problemas, tačiau kol kas nėra pinigų iš nacionalinio biudžeto.
Seimo narys Kęstutis Mažeika sako, kad kol kas nieko negirdėjo apie konkrečias priemones, ministras apleidęs sektorių ir reikia kreiptis ne į Žemės ūkio ministeriją, o tiesiai į premjerę Ingridą Šimonytę ir galbūt ji galėtų prie vieno stalo susodinti ministerijas, kad jos ieškotų išeities. Kitaip pasekmės bus greitai ir reaguoti reikia greitai.
Seimo narys Virgilijus Jukna sako, kad keistas kitų ministerijų požiūris, kai neieškoma paramos išsaugoti svarbius šaliai sektorius. Pinigų reikia rasti ir kuo greičiau.
Seimo narys Giedrius Surplys siūlė imtis ir nestandartinių priemonių. Pavyzdžiui, panaudoti ir maisto talonus, vadinamuosius „vaučerius“, kad būtų galima padėti sektoriui. Kitas jo pasiūlymas – žemės ūkio sektorius vienijančioms organizacijoms įstoti į Lietuvos pramonininkų konfederaciją.