2021 m. tyrimas buvo pradėtas, kai po Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kreipimosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, jog ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, 2020-aisiais deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – ES išmokas gavo ir už deklaruotus valstybinės žemės plotus. Šios išmokos 2020 m. siekė apie 2 mln. eurų.
Ministerija vertino, ar valstybine žeme paramos gavėjai naudojosi teisėtai. Tuo pačiu pakeista ir pati deklaravimo tvarka.
Nedeklaruota 30 tūkst. ha
Dabar deklaruojant valstybinę žemę reikia pateikti teisę naudotis tais sklypais įrodančius dokumentus, šiemet, palyginti su ankstesniais metais valstybinės žemės deklaruota apie 30 tūkst. ha mažiau.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, papildomi reikalavimai ir griežtesnė kontrolė atskleidė, kad anksčiau būta ir piktnaudžiavimo atvejų, kai valstybinės žemės sklypus deklaruoja jų faktiškai nenaudojantys pareiškėjai, ir netikslių kadastro registro duomenų, ir paprasto gyventojų, kurie per kelias dešimtis metų neprisiruošė įregistruoti sklypų, kuriuose turi teisę vykdyti veiklą, aplaidumo.
„Anksčiau vienas dažniausiai pasitaikančių piktnaudžiavimo atvejų būdavo, kai deklaravimo laikotarpiui artėjant į pabaigą laisvus valstybinės žemės plotus deklaruodavo prieigą prie duomenų bazių informacijos turintys asmenys ar su jais susiję pareiškėjai.
Tokio deklaravimo tikslas – gauti plotines ES išmokas, mat deklaruojant nereikėjo pateikti jokių įrodymų, kad žmogus turi teisę tą žemę nuomotis ar kitaip naudoti, nei įrodymų, kad jis ją faktiškai dirbo. Pareikalavus pateikti dokumentus, įrodančius teisę naudoti valstybinę žemę (ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos sutartis ir pan.) tokios galimybės deklaruoti laisvus valstybinės žemės sklypus neliko“, – rašoma Žemės ūkio ministerijos komentare.
Nesutvarkyti dokumentai
Šia sistema naudojosi nesąžiningi tarnautojai ir ūkininkai. Tačiau toli gražu ne visi 30 tūkst. ha liko nedeklaruoti dėl to, kad jais naudojosi nesąžiningi valdininkai. Dauguma paprasti ūkininkai, kurie laiku nesusitvarkė dokumentų.
Iš minėtų valstybinės žemės plotų beveik 5000 ha iki 2022 m. buvo įbrėžiami pagal faktinį žemės naudojimą, neatsižvelgiant į žemės sklypų ar laikino naudojimo plotų ribas. Tokiu atveju būdavo deklaruojami ir privačiuose sklypuose įsiterpę valstybinės žemės plotai.
Dėl to siūloma praplėsti įsiterpusio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto sąvoką ir nustatyti, kad privačių žemės sklypų savininkai turėtų teisę be aukciono įsigyti tokius žemės plotus, kur formuoti naujus atskirus žemės sklypus neracionalu.
Daugiau nei 9000 ha iki 2022 m. buvo deklaruojama neatsižvelgiant į NT registre įregistruoto ir NT kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo ribas, žemė buvo deklaruojama pagal faktinį žemės naudojimą – į deklaruojamus plotus įtraukti viešiesiems keliams žemės reformos žemėtvarkos projekte skirti plotai.
Dalis 2022 m. nedeklaruotų plotų (2300 piliečių nedeklaravo 2700 ha) patenka į asmenims suteiktą asmeninio ūkio žemę, kurios naudotojai nėra susitvarkę nuosavybės dokumentų, o žemę galimai naudoja kitas asmuo, neturėdamas teisinio pagrindo.
Dėl likusio iki 2022 m. deklaruojamo, o šiemet nedeklaruoto valstybinės žemės ploto ŽŪIKVC dar tikslina duomenis – preliminariai šių valstybinės žemės plotų pareiškėjai negalėjo deklaruoti dėl netikslių kadastrinių žemėlapių, neįregistruotų sutarčių ir kitų aplinkybių.
Dalis privačios žemės sklypų – 3180 sklypų, užimančių 2300 hektarų – yra įregistruoti NT registre, tačiau jie nėra pažymėti NT kadastro žemėlapyje. Nuosavybės teisių atkūrimo pradžioje (maždaug iki 1998 m.) buvo rengiami laikini žemės sklypų planai. Šiuose planuose pažymėtos žemės sklypų ribos buvo nesusietos su koordinačių tinkleliu, todėl Registrų centras neturi (neturėjo) galimybės tokių žemės sklypų pažymėti NTK žemėlapyje. Išspręsti šią problemą galima tik atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Išmokos už kiekvieną hektarą
Pasak Žemės ūkio ministerijos, skaičiuojama, kad šiais metais už praėjusių metų deklaravimo laikotarpį pareiškėjas, deklaravęs pievų plotą ir pagal reikalavimą ją nušienavęs bei žolę išvežęs, gautų vidutiniškai apie 200 eurų už hektarą tiesioginių išmokų: apie 70 eurų bazinių išmokų, 60 eurų už žalinimo reikalavimus ir apie 70 eurų papildomą išmoką už pirmuosius 30 ha. Jeigu plotas didesnis negu 30 ha, perskirstymo išmoka santykinai mažėja.
Tyrimas buvo pradėtas, kai po Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kreipimosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, jog kad Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, 2020-aisiais deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – ES išmokas gavo ir už deklaruotus valstybinės žemės plotus.
Įtariama, kad dalis paramos gavėjų valstybinę žemę deklaravo neturėdami tam teisėto pagrindo. Beje, šiais metais pasikeitus teisės aktams valstybinę žemę galima deklaruoti tik turint dokumentus, pagrindžiančius teisę naudotis valstybine žeme.
Tyrimas tęsiamas
Tyrimas vyko atrinkus asmenis, kurie atitiko antikorupciniu požiūriu padidintos rizikos kriterijus. Vienas iš tokių kriterijų – 2020 m. deklaruojamoje valdoje valstybinė žemės plotas sudarė daugiau kaip 30 proc. deklaruoto ploto.
Atliekant tyrimą buvo atrinkta 40 ŽŪM bei jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojų ir jų giminaičių paraiškų, apie kurias duomenys buvo perduoti NŽT ir NMA, prašant atlikti papildomus sutikrinimus.
NMA, atlikusi pakartotinį paraiškų vertinimą, pareiškėjams, kurie deklaravo valstybinės žemės plotus neturėdami šios žemės valdymo teisės, pritaikė sankcijas dėl neteisingo plotų deklaravimo, informaciją apie dalį pareiškėjų perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) tolimesniam tyrimui dėl galimai neteisėto valstybinės žemės deklaravimo.
Be to, valstybinę žemę be teisėto pagrindo buvo deklaravę ne tik ŽŪM ir pavaldžių įstaigų darbuotojai ar jų giminaičiai. Buvo atliktas platesnis tyrimas dėl 2020 ir 2021 metais galimai neteisėto valstybinės žemės plotų deklaravimo tiesioginėms išmokoms gauti.
NMA atlikus deklaruotų valstybinės žemės plotų sutikrinimą dėl šiuose plotuose vykdomos žemės ūkio veiklos valdymo pagrindų teisėtumo, pagal 2020 m. paraiškas sankcijos pritaikytos beveik 5000 ha valstybinės žemės plotui ir apie 700 paraiškų perduota FNTT, o pagal 2021 m. paraiškas sankcionuotas apie 7000 ha valstybinės žemės plotas, FNTT tolimesniam tyrimui dėl galimai neteisėto valstybinės žemės deklaravimo perduota apie 1000 paraiškų.
Milijonai valdininkams
Preliminariai 2020 m. tiesiogines išmokas gavo beveik 500 ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų įmonių (daugiausia NŽT, NMA, „Pieno tyrimų“, LŽŪKT, VAT) darbuotojų, kuriems išmokėta per 2 mln. eurų tiesioginių išmokų. Tik dalis jų paramą gavo galimai neteisėtai – neturėdami teisės valdyti deklaruotą valstybinę žemę.
Pavyzdžiui, iš preliminariam tyrimui pagal rizikos kriterijus atrinktų jau minėtų 40 ŽŪM bei jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojų ir jų giminaičių paraiškų tik daliai paraiškų buvo pritaikytos sankcijos dėl neteisingo plotų deklaravimo. Likę pateikė dokumentus įrodančius teisę valdyti deklaruotą valstybinę žemę. Valstybės tarnybos įstatymas nedraudžia ūkininkauti ir dalis žmonių ar jų artimųjų turi legalius ūkius.