Į Žemės ūkio ministerijos vidaus audito grupę savo atstovus delegavo ir Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai precedento neturintis atvejis, kai įstaigos auditą atlieka jungtinė tarpinstitucinė vidaus auditorių grupė. Pavedimą atlikti NŽT auditą ir pasitelkti kitų ministerijų ekspertus pasirašė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Vidaus audito grupė peržiūrės Nacionalinės žemės tarnybos administracinę struktūrą bei įvertins dokumentų skaitmenizavimo galimybes.
Taip pat auditoriai tikrins, kaip vykdomos valstybinės žemės valdymo teisių suteikimo procedūros, valstybinės žemės nuoma, išduodami leidimai laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti, žemės naudojimo valstybinės kontrolės planavimas, organizavimas, vykdymo tvarka ir kontrolė, prašymų ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius organizavimas, privačios žemės valstybės nuosavybėn įsigijimas, žemėtvarkos planavimo dokumentų tvirtinimas, valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra.
Išsamų NŽT veiklos auditą nuspręsta atlikti po to, kai po pirminio vidinio tyrimo paaiškėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba neužtikrino, kad jai patikėti valstybinės žemės plotai būtų naudojami skaidriai ir teisingai.
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kuri nustatė, jog ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, 2020-aisiais deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – ES išmokas gavo ir už deklaruotus valstybinės žemės plotus.
Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus analizė rodo, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri turi užtikrinti, jog valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai, yra sisteminių problemų.
Pirmiausia dėl to, kad įstaiga neužtikrina valstybinės žemės sklypų nuomos bei valstybės žemės laikino naudojimo žemės ūkio veiklai vykdyti kontrolės konkrečiomis priemonėmis. NŽT žemės sklypų naudojimo ar valdymo sistema yra nepakankamai skaitmenizuota.
Informacija apie leidimus laikinai naudoti žemės plotą žemės ūkio veiklai vykdyti konkrečiam asmeniui nėra registruojama ir viešinama Nekilnojamojo turto registre. Kai tokių duomenų nėra, didėja rizika, kad paramos lėšos gali būti išmokėtos už neteisėtai deklaruotą plotą neturint valstybinės žemės valdymo teisės.