Ūkininkai sako, kad tai, jog kirto minimalią ribą ir pievas teks atkūrinėti sužinojo neseniai, o pakeisti ūkininkavimo būdą nėra paprasta.
„Lietuvoje kasmet didėjant ariamos žemės plotams ir suariant vis daugiau daugiamečių ganyklų bei pievų jų plotai reikšmingai sumažėjo ir peržengė ES nustatytas ribas. Pievų plotams sumažėjus daugiau nei 5 proc. palyginti su 2012 m. Lietuva privalo pievas atkurti“, – kas nutiko aiškina Rasa Motiejaitė, Žemės ūkio ministerijos ES paramos skyriaus vedėja.
Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius paaiškina, kaip pradėjo daugėti ariamų laukų: „Reikalavimas išlaikyt tam tikrą ilgamečių pievų dalį bendroje dirbamos žemės struktūroje žinomas jau senai. Taip pat jau senai yra žinoma, kad žemdirbiams traukiantis iš pienininkystės, kaip ekonomiškai neatsiperkančios veiklos, tokių pievų plotai mažėja. Natūralu – ūkininkas, kuris yra sukūręs tam tikrą infrastruktūrą, dirba tam tikrą žemės plotą ir turi patirties, kaip tai daryti – renkasi likti žemės ūkyje, bet ieško pelningesnių sričių. Dauguma atvejų – augalininkystės.“
Kiek reikės atkurti dar neaišku
Pasak Žemės ūkio ministerijos, (ŽŪM) Daugiamečių ganyklų bei pievų plotai Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 11 proc. 2015 m. buvo deklaruotas 647 250,78 ha daugiamečių ganyklų ir pievų plotas, kuris 2021 m sumažėjo 74 348,40 ha iki 572 902,41 ha. Tačiau kokį realiai plotą reikės atkurti neaišku.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia pievų atkūrimo aprašą (taisykles). Planuojama sukurti ir žemėlapį, kuriame būtų matomi suarti daugiamečių ganyklų ir pievų plotai. Planuojama atkuriant suartas pievas naudotis proporcingumo principu – visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę dalį).
Nacionalinė mokėjimo agentūra pareiškėjus, kuriems bus nustatyta prievolė atkurti suartas pievas, iki šių metų pabaigos informuos asmeniškai, nurodant kokį pievų plotą bus privaloma atkurti iki ateinančių metų paraiškos pateikimo dienos.
Taisyklės ir reikalavimai atkurti pievas bus taikomi tiems, kurie jas suarė per pastaruosius dvejus metus. Jeigu jie pievų neatkurs, jiems bus taikomos finansinės sankcijos, kurios priklausys nuo ūkio dydžio, suartų pievų ploto ir kitų niuansų.
Pasiduoti neplanuoja
„Ši tendencija ryškia matosi jau eilę metų. Tačiau apie tai, kad kirtome minimalią ribą sužinojome visai nesenai. Be abejo, tai buvo nesunkiai suprognozuojama. Tačiau pas mus įprasta iš pradžių kažką susigadinti, o paskui paskubomis gesinti gaisrus“, – atkerta I. Jankauskas ir pastebi, kad ilgamečių pievų atstatymas nebus lengvas procesas. Pagalvokime, kad pievą suaręs žemdirbys jau yra suplanavęs savo investicijas, kaip augalininkystės ūkio.
Taip pat pagal tai prisiimti finansiniai įsipareigojimai ir pan. ką toks ūkininkas turės daryti, jei jam bus liepta įrengti ilgalaikę pievą? Jis jau kartą bandė uždirbti iš ilgalaikių pievų kai laikė gyvulius – nepasisekė. Taip pat svarbu yra tai, kad toks ūkininkas tikrai niekaip negalėjo žinoti, kad suardamas ilgalaikę pievą kerta kažkokią ES sukurtą liniją.
„Neabejoju, kad priverstiniai būdai vėl įkurti ilgalaikę pievą būtų labai sėkmingai ginčijami teisme. Šiuo metu LGAA neturime narių, į kuriuos būtų kreiptasi dėl priverstinio pievų atstatymo, tačiau atidžiai stebėsime situaciją“, – sako asociacijos vadovas.