Iki 120 tūkst. Eur – tiek vienam projektui galės gauti ūkininkai, kurie spės per mėnesį nuo kovo 4 d. iki balandžio 5 d. pateikti paraiškas ir atitikę keliamus reikalavimus.
Iš viso ūkininkams bus skirta 2,9 mln. Eur lėšų, tačiau šios priemonės ypatumas tas, kad joje numatyta galimybė užsiimti rinkodara – pažintiniais tikslais dalinti dalį produkcijos, už kurią sumokės Europos Sąjunga. Dešrelių, obuolių ar sūrių pagal šią programą smulkiems ūkininkams ir prekybininkams neprivalu dalinti, bet jeigu žmogus juos dalins ir tai bus pripažinta skatinamąja veikla, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, jos bus kompensuojamos 100 proc.
Nomeda Padvaiskaitė, Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyr. specialistė sako, kad tai gali paliesti turgaus prekybininkus, mažoms parduotuvėms, netgi tarpininkams. Parama būtent vystyti prekybą.
Esminis programos niuansas – dalyvauti privaloma kartu su partneriais. Vienas fizinis ar juridinis asmuo paramos gauti negalės. Parama galės būti suteikta mažųjų ir vidutinių ūkio subjektų bendradarbiavimui, užtikrinant aktyvesnį žemės ūkio produktų paklausos augimą, tinkamam žemės ūkio produktų propagavimui bei gamintojų integracijai į maisto tiekimo grandinę, paramą skiriant trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu.
Už pažadą priimti „vaučerius“ – pliusas
N. Padvaiskaitė, neigia pasklidusį gandą, kad būtent ši priemonė bus vadinamosios maisto kuponų („vaučerių“) sistemos pakaitalas.
„Jei ūkininkai, teikdami paraišką įrašys punktą, kad nori dalyvauti maisto kuponų sistemoje, gaus papildomą balą, tačiau tai nebus privaloma. Kalbant apie nemokamus maisto produktus, mūsų matymas toks. Tarkime, trys ūkininkai įkuria parduotuvę, kurioje prekiauja mėsa, ir prie jų prisijungia dar vienas ūkininkas, parduodantis duoną, kurios pirkėjai dar nepažįsta. Galės, įeidamas į rinką, padalinti dalį produktų, tačiau tai nebus didelis mastas“, – aiškina N. Padvaiskaitė.
Ekspertė skaičiuoja, kad žmogus, trumposios grandinės vystymui gavęs 120 tūkst. eurų, rinkodaros priemonėms, tokioms, kaip produkcijos padalinimas, galės skirti 12 tūkst. eurų.
Kalbant apie paramos panaudojimą - galima samdyti projekto vadovą, pardavėjus ir jiems iš paramos lėšų mokėti atlyginimus, nuomotis ir išlaikyti biurus bei prekybos vietas, išlaikyti interneto svetainę, organizuoti renginius.
Kas gali gauti paramą
Pareiškėjais ir (arba) partneriais gali būti:
Fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, kurie gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais;
Privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurie gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais;
Privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba), atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurie gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais;
Viešieji juridiniai asmenys, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, gali būti partneriais ir tarpininkais.
Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus.
Paramos paraišką pareiškėjas turi teikti kartu su partneriais. Projekto partneris (toliau – partneris) – fizinis ir (ar) juridinis asmuo, dalyvaujantis įgyvendinant ir (ar) finansuojant projektą pagal prieš paraiškos pateikimą pareiškėjo ir jo partnerių pasirašytą jungtinės veiklos sutartį.