Biometano jėgainė yra pastatyta šalia „Agrokoncerno“ įmonių grupei priklausančios, gyvulininkyste užsiimančios žemės ūkio bendrovės „Draugas“.
Kaip teigiama pranešime, atliekų perdirbimo procesas leidžia ženkliai sumažinti metano dujų išsiskyrimą į atmosferą, taip apsaugant ozono sluoksnį. Po gyvulinės kilmės atliekų perdirbimo likusi medžiaga naudojama kaip trąša, kuri yra palankesnė aplinkai ir nebeskleidžia nemalonaus kvapo. Apdirbto substrato kvapų emisijos, lyginant su neapdorotu mėšlu, sumažėja 80-85 proc.
Pasak biometano jėgainės direktoriaus Justo Sadzevičiaus, perdirbtas mėšlas ir srutos grįžta atgal į laukus kaip ekologiškos trąšos, taip užtikrinant tvarų žemės ūkio ciklą bei švaresnę aplinką gyventojams.
Per metus jėgainėje planuojama sunaudoti apie 110 tūkst. tonų ūkiuose susidarančių gyvulinės kilmės atliekų ir iš jų pagaminti apie 2,45 mln. kubinių metrų biometano per metus. Tokio dujų kiekio pakanka metams šilumos energija aprūpinti apie 3000 namų. Jėgainėje dirba, sklandų darbą ir procesų saugumą joje užtikrina 4 darbuotojai.
Ši „Agrokoncerno“ įmonių grupei priklausanti biometano jėgainė yra pirmoji iš planuojamų statyti keturių jėgainių. Antroji yra projektuojama prie šiuo metu jau statomo vieno didžiausių ir moderniausių Europoje karvių fermų komplekso Bebrujų kaime, Radiviliškio rajone.
„Statomoje Bebrujų jėgainėje perdirbtos gyvulinės atliekos bus perdirbamos į metano dujas. Dujas specialus transportas gabens į jau įrengtą biometano jėgainę Alksniupių kaime, kur, pasinaudojus esamu įleidimo mazgu, dujos pateks į magistralinį dujotiekį. Tokiu principu veiks ir kitos jėgainės, kurios neturės tiesioginio prisijungimo prie magistralinio gamtinių dujų vamzdyno“, – paaiškina J. Sadzevičius.
Biometano gamybos procesas yra audituojamas ir sertifikuojamas, taip patvirtinant, kad yra laikomasi nustatytų Europos Sąjungos atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo programos reikalavimų. Kiekvieno pagaminto biometano dujų energijos vienetui (MWh) yra išduodamas ES patvirtintas kilmės garantijų sertifikatas.
Biometano jėgainės projektą įgyvendino biodujų ir biometano jėgainių statytoja, Lietuvos įmonė „Biokona“. Šis projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.