Kaip žinia, karves, kiaules ir avis reikia šerti nepriklausomai nuo to, ar jų šeimininkas pakyla iš lovos, šunis privalu išvesti į lauką. Kaip elgtis ir kur kreiptis, jei užklupo liga ir jėgų šiems darbams nebeliko?
„Kol kas kreipimosi iš piliečių, kad reikalinga pasirūpinti gyvūnais, nes jie to nebegali padaryti, nesame gavę. Teisės aktai sako, kad už savo augintinius atsako savininkas. Kai prasidėjo pirmoji banga išplatinome informaciją, kad ūkininkai turėtų iš anksto pasirūpinti ir susitarti, kas pagelbės prižiūrint jų gyvūnus. Tačiau jei žmogus negali gyvuliais pasirūpinti, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nusprendė tarpininkauti ir surasti, kas tuos gyvulius prižiūrėtų“, – dėsto VMVT gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis ir džiaugiasi, kad kol kas tokių atvejų nepasitaikė.
Jis sako, kad didžiausia problema kiltų su gyvūnais augintiniais, kurių žmonės ypatingai daug pirko pandemijos metu. Tai tarsi psichologinė pagalba šiuo sunkiu metu. E. Macelis sako, kad įstatyme numatyta, jog savininkas privalo pasirūpinti augintiniais, jei negali, turi rasti kas juos globos. Kitaip privalo nutraukti jų gyvybę.
„Kol kas tokių atvejų, kad gyvūnas būtų užmigdomas, neteko girdėti, nors teisės aktai to ir reikalauja. Su žemės ūkio paskirties arba taip vadinamais ūkiniais gyvūnais, kitaip. Numatyta, kad jie turi būti tinkamai prižiūrimi ir kol kas mūsų praktikoje nepasitaikė atvejų, kai gyvūnai būtų tiesiog paliekami likimo valiai. Tik prisimenu atvejį, kai staiga mirė žmogus, kuris turėjo daug skolų, ir niekas iš jo nepriėmė palikimo, tuo pačiu ir gyvulių. Tokiu atveju veterinarai kartu su savivaldybe rūpinosi šiais gyvūnais, juos šėrė ir prižiūrėjo iki tol, kol jų neperėmė kitas laikytojas“, – pasakoja E. Mecelis.