Pasak jo, iš viso deklaruota apie 1,42 mln. hektarų pasėlių ploto, dar nepatvirtintos stambiųjų ūkių paraiškos už maždaug 1,5 mln. hektarų.
„Suprantama, kad vidutinis deklaruojamas plotas vis didėja ir akivaizdu, kad didieji ūkiai yra pasiruošę paraiškas, jas matome (apie 1,5 mln. hektarų), bet jos dar nepatvirtintos“, – Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) trečiadienį sakė E. Giedraitis.
„Pernai (iš viso deklaruota – ELTA) nepilnai 2,9 mln. hektarų“, – teigė jis.
Anot viceministro, šių metų pasėlių deklaravimo tempas yra apie 2–3 dienomis lėtesnis nei 2022 m. ar 2021 m.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė KRK nariams teigė, jog šiemet pasėlių deklaravimas ūkininkams sudėtingas, tačiau procesas vyksta.
„Kaip ir kasmet, šiemet deklaravimas sudėtingas, taip pat nesidžiaugiame tais pakeitimais, kurie ateina vos ne kiekvieną dieną, bet žinome, kad tai yra reikalinga ir kviečiame pareiškėjus pakartotinai, jie atvyksta deklaruoja“, – teigė Z. Bakanienė.
Pasak jos, paraiškų dar nepatvirtino maždaug trečdalis pareiškėjų, kurie esą yra plotus jau įsibraižę, tačiau galutinai nepatvirtinę stambieji ūkininkai.
Kritikuoja reikalavimą negamybinei veiklai numatyti 5 proc. ariamos žemės
Z. Bakanienės teigimu, stebima, jog šiemet atsiradusi galimybė skirti 5 proc. deklaruotos ariamos žemės negamybinei veiklai arba žaliajam pūdymui ir už tai gauti papildomą išmoką, nėra populiari paskata, o deklaruojant tokius pasėlius susiduriama su techniniais sunkumais.
„Negamybinės priemonės ir kraštovaizdžio elementai nėra patrauklios priemonės. Braižant kraštovaizdžio elementus susiduriame su sunkumais, kad įbraižius kraštovaizdžio elementą, norint pakoreguoti lauką, jau nebeleidžia: reikia vėl ištrinti kraštovaizdžio elementą ir tada koreguoti ir vėl jį įbraižyti“, – sakė Z. Bakanienė.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas teigė, kad dalis ūkių savo deklaruojamoje žemėje neturi galimybės numatyti 5 proc. nedirbamo ploto.
Jo teigimu, tokiems ūkiams tam tektų skirti dalį derlingos žemės.
„Yra ūkių, kurių žemėnauda yra konsoliduota, kur nebėra tų kraštovaizdžio elementų, ir jiems teks atidėti tuos negamybinius plotus ariamoje ir labai aukštos kokybės žemėje“, – KRK posėdyje sakė E. Pranauskas.
Jis pabrėžė, jog ūkininkų atstovai ne kartą prašė šiai tvarkai numatyti pereinamąjį laikotarpį, kadangi žemdirbiai neturėjo galimybių jai pasiruošti.
„Žmonės planavo savo pasėlius pernai metų rudenį, pasėjo žieminius. Strateginis planas, kiek pamenu, buvo patvirtintas lapkričio pabaigoje. Suplanavo pasėlių struktūrą ir štai ateiname pavasarį ir paprasčiausiai žemės nebelieka. Ir tada tuos žieminius reikia lėkščiuoti tam, kad įsėtum į juos žaliąjį pūdymą, negamybinį pūdymą, kurio liesti negalima“, – kalbėjo E. Giedraitis.
E. Giedraitis savo ruožtu pažymėjo, jog minimas reikalavimas ūkininkams nėra privalomas ir jie bet kokiu atveju gaus bazinę išmoką.
Tuo tarpu priemonei panaikinti būtina keisti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ir sulaukti Europos Komisijos pritarimo, pridūrė jis.
„Be Strateginio plano keitimo, be Komisijos leidimo niekaip negalime atleisti ūkininkų nuo tų 5 proc. Matyt, kažkam reikia rinktis, ar gauti tas papildomas išmokas (...) ar vis tik pasitenkinti bazine parama ir neiti į ekoschemas“, – sakė E. Giedraitis.
ELTA primena, kad Lietuvoje tęsiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų nelieka žalinimo išmokos. Vietoje to ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų. Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos kitų reikalavimų.
Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.