„Klausimą dėl to, ką reikia daryti su valstybine žeme, planuojame spręsti. Mąstome galbūt padaryti ar studiją, ar analizę – plačią diskusiją, kur įsivertintume, kiek turime laisvos valstybinės žemės, kokia tai žemė ir kokia yra valstybės vizija“, – šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje (KRK) sakė M. Juodvalkė.
„Ar mes tą žemę norime skirti atsinaujinančių išteklių plėtrai, ar apsodinti miškais (kas spręstų klimato kaitos aspektus), ar ta žemė aktuali nacionaliniam saugumui, ar tą žemę rezervuoti pramonės investicijoms... Tai yra labai daug klausimų, kuriuos reikia išsamiai išanalizuoti“, – kalbėjo ji.
Trečiadienį KRK vykdė parlamentinę kontrolę dėl Žemės ir dar 16 įstatymų pataisų, kuriomis įgyvendinamas antrasis ministerijos inicijuotos žemės politikos pertvarkos etapas.
Pataisomis AM siekia efektyvinti žemėtvarką ir mažinti administracinę naštą, susijusią su valstybinės žemės valdymu.
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis diskusijoje teigė, kad ministerijos teikiamu projektu nėra siūlomi „kritiniai pokyčiai“, pavyzdžiui, ką daryti su nenaudojama valstybine žeme.
„Turime daug nenaudojamos valstybinės žemės. Kokios politikos laikysimės ateityje – turėtų būti tokie klausimai sprendžiami, o ne tik tai, kad netrukdomai kažkoks tikrintojas galėtų patekti į teritoriją“, – sakė V. Pranckietis.
„Kritinis pokytis politikoje galėtų būti apsisprendimas parduoti valstybinę žemę“, – pabrėžė parlamentaras.
M. Juodvalkės teigimu, AM ketina aiškiai apsibrėžti viziją kaip naudoti valstybinę žemę, tačiau, anot jos, pirmiausia svarbu iki 2024 m. sklandžiai perduoti valstybinės žemės valdymą savivaldai.
„Sutinku, kad reikia sprendimo ir tokių kritinių pokyčių. Bet tą padarysime po šito paketo priėmimo, kadangi dabar mūsų užduotis yra perduoti žemę savivaldybėms. Dėl klausimo kaip matome visą valstybinės žemės naudojimą, natūralu, turi būti plati diskusija, apimanti visas valstybinės politikos sritis“, – teigė viceministrė.
ELTA primena, kad ministerijos skubos tvarka planuojamomis teikti pataisomis siūloma suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareigūnams be išankstinio įspėjimo tikrinti konkrečias teritorijas bei netrukdomai į jas patekti.
Dar ministerija siūlo nuo atlyginimo už statinių plėtrą valstybinėje žemėje atleisti subjektus, nuomojamuose valstybės sklypuose vykdančius viešąjį interesą tenkinančių ar atsinaujinančių energetikos objektų statybas. Kartu norima suteikti savivaldybėms teisę atleisti plėtotojus nuo į jų biudžetus mokamos 50 proc. įmokos dalies ir kitais atvejais.
Be to, pataisomis siekiama leisti išsinuomoti valstybinę žemę prie apleistų pastatų, įsipareigojus juos sutvarkyti per nustatytą terminą, taip pat – kai statinių ir žemės paskirtis nesutampa.
Siūloma neleisti formuoti žemės sklypų ir nuomoti valstybinės žemės prie planuojamų griauti statinių (prie apleistų pastatų – tik jei atliekamas paprastas remontas).
Be kitų pakeitimų, pataisomis dar norima leisti gyventojams grąžinti ne tik individualios statybos, bet ir kitokios ūkinės ar komercinės paskirties žemės sklypus. Nuosavybės teises taip pat siūloma leisti atkurti tampant žemės bendrasavininkais.
Seimui priėmus pirmojo etapo įstatyminius pakeitimus, AM nuo sausio yra atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politiką, jai tapo pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba.
Nuo 2024 m. savivaldybėms bus patikėta valdyti valstybinę žemę jų miestų ir miestelių administracinėse ribose, o žemės naudojimo valstybinę priežiūrą užtikrins VTPSI.
Pataisas planuota pateikti šį ketvirtadienį, tačiau procedūra atidėta Seimo Teisės departamentui pastebėjus, kad projektas prieštarauja Konstitucijai. Parlamento teisininkai argumentavo, kad projekte nėra nurodytos konkrčios institucijos, kurios turėtų įgaliojimus vykdyti įstatymuose numatytas valstybinės žemės valdymo funkcijas.
Ministerija turėtų pašalinti trūkumus ir pristatyti paketą Seimui kitą savaitę.