Elektra ir šiluma bus skirta tam pačiam verslininkui priklausančioms įmonėms ir naujiems objektams, kurie jau stovi, arba bus statomi šalia. Tai pirmas iš plėtros etapų. Įsisavinus technologiją, planuojama statyti dar 3 jėgaines – tiek įmonių grupei priklauso žemės ūkio bendrovių, kuriose laikomos karvės. Dabar visose fermose karvių apie 6 tūkst., tačiau jų skaičius bus didinamas iki 11 tūkst. Į jėgainę investuota beveik 5 mln. eurų. ES parama virš 2 mln. eurų.
„Tai biodujų gamybos fabrikas, kuris gamins šilumą ir elektrą. Šiluma bus skirta iš dalies pačios elektrinės reikmėms, apie 0,5 MW planuojama nukreipti į paukščių skerdyklą, kuri pradės veikti liepą. Be to, šalia bus statoma daugiau pramoninių objektų. Visą šilumą sunaudosime patys“, – planais dalinasi V. Kaikaris ir užsimena, kad viena iš idėjų – prieskoninių augalų auginimo šiltnamiai.
Elektra bus tiekiama už kelių šimtų metrų stovinčioje „Delikateso“ mėsos perdirbimo įmonei ir toje pačioje teritorijoje esančio „Alsių paukštyno“.
V. Kaikaris sako, kad jei planai pasiteisins, tai vieno cento už KW skirtumas elektrą perkant iš tinklo ir gaminant pačiam per metus sutaupo bent 100 tūkst. eurų. Kitas privalumas – mėšlas virs aktyvia trąša, kuri neturi kvapo.
„Paleidę šią jėgainę praktiškai įgyvendinsime Europos žalinimo politikos reikalavimus. Vienintelis dalykas, kuris mus kol kas trukdo – dar nėra traktorių ir automobilių, kurios galėtų važiuoti šiomis dujomis“, – aiškina verslininkas.
Ką statys šalia elektrinės, kad galėtų panaudoti perteklinę energiją, svarstys ateinantį pavasarį, kai paaiškės, kiek šilumos lieka žiemą, nes dalį jos naudos pati jėgainė. Be to, reikia įsisavinti technologijas. Galbūt ten bus ne šiltnamiai, o šunų ir kačių maisto fabrikas. Parduoti elektrą į tinklą verta tik kol sugebi pastatyti tiek objektų, kiek gali sunaudoti visą energiją. Tokia elektrinė atiduodama tinklui energiją, lyginant su perkama elektra, prarastų 200 tūkst. eurų per metus.
Skaistgirio bendrovei priklauso ir „Žagarės pieninė“, kuri pernai patyrė 109 tūkst. eurų nuostolių. V. Kaikaris nuostolingą darbą aiškina paprastai – atlyginimai pakilo ir dabar reikia mokėti tiek pat, kiek ir litais, tik eurais, o produktų kainos liko tos pačios.
„Iki euro įvedimo mokėjome tūkstantį litų, dabar mokame tūkstantį eurų. Parduotuvėse kainos tiek nedidėjo, nes konkuruojame su lenkais, kurie gamina „produktą panašų į natūralų“. Pavyzdžiui, iš pieno jie paima visus baltymus ir tai nebėra pieno produktas. Mes neiname tuo keliu“, – aiškina V. Kaikaris.
Bendrai jam priklausančiose žemės ūkio bendrovėse bendras žemės plotas 8 tūkst. ha.
„Skaičiuoju, kad išlaikyti vienai karvei reikia 30 arų. Naujoje Zelandijoje 300 karvių laikomi 100 hektarų ir ūkį tvarko pusantro žmogaus. 300 hektarų ūkyje 1000 karvių ir jas prižiūri penki žmonės. Tai vyras, žmona, vaikai ir pora samdinių. Tokio efektyvumo turime siekti. Technologiškai mes atsilikę ir viską galime padaryti ne prasčiau“, – apie plėtrą kalba V. Kaikaris.
Jis sako, kad ir šalia kitų jo fermų bus statomos jėgainės ir šalių jų bus pramoniniai objektai „kitaip nėra prasmės užsiimti šiuo verslu“. Tačiau ką konkrečiai statys neatskleidžia. Tuo labiau, kad ekonominė padėtis neaiški. Pandemija įmonių grupei atsiliepė. Be to, pasikeitė ir pati rinka, reikės prisitaikyti iš naujo.