Jos atstovai penktadienį per spaudos konferenciją pranešė steigiantys specialų fondą, skirtą grąžinti gyvybę į Kuršių marias.
„Mes stengsimės atkurti žuvų populiaciją įžuvinimu, tai yra visų pirma, sterkas, lydeka, šamas, lašiša. Taip pat reikia atkurti žuvų migracijos kelius, kad žuvys galėtų pramigruoti pro Kuršių maras, kurios visos užtvertos tinklais“, – sakė vienas iš asociacijos narių Kęstutis Klimavičius.
Jo teigimu, gelbėti Kuršių marias reikia ne tik nuo įmonių taršos, bet ir nuo verslinės žvejybos.
Kitas asociacijos narys Eimantas Norkūnas per spaudos konferenciją tvirtino, kad 47 įmonės turi leidimus žvejoti Kuršių mariose, iš jų dvi žvejoja ir Baltijos jūroje.
Jo duomenimis, per 2018 metus 45 tik mariose žvejojančios įmonės pagavo apie 700 tonų žuvies, jų apyvarta siekė apie 870 tūkst. eurų, pelnas – apie 100 tūkst. eurų, ten dirbo 118 žmonių, kurių mėnesio alga neviršijo 200 eurų. Valstybei iš viso sumokėta 173 tūkst. eurų.
„Tiek mūsų valstybė gavo į biudžetą iš tų 45 įmonių“, – pabrėžė E. Norkūnas.
„O sukeliamos problemos yra nacionalinio masto“, – pridūrė jis.
K. Klimavičius tvirtino, kad asociacija planuoja kreiptis į Vyriausybę su prašymu, jog Kuršių mariose mažiausiai penkeriems metams būtų stabdoma verslinė žvejyba.
„Reikia riboti ir stabdyti verslinę žvejybą mažiausiai penkeriems metams, kad būtų įsitikinta, ar ekosistemai padaryta žala dar gali pakęsti verslinę žvejybą, ar reikėtų kompensuoti žvejams ir visiškai sustabdyti žvejybą“, – sakė jis.
„Kaip parodė praktika, Kauno mariose per penkerius metus sustabdžius verslinę žvejybą žuvų padaugėjo keturis kartus“, – pridūrė visuomenininkas.
„Lašišos dienoraščio“ atstovai svarstė, kad žvejams galėtų būti mokamos kompensacijos už negautas pajamas, o prie to galėtų prisidėti marių teršėjai, pavyzdžiui, įmonė „Grigeo Klaipėda“.
K. Klimavičius pasakojo pats pajutęs Kuršių marių taršą, kai ten užsiimdavo jėgos aitvarais.
„Esu ne kartą važiavęs į vaistinę pirkti vaistų nuo akių ašarojimo, nežmoniškos slogos ir galvos skausmo“, – sakė jis.
Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl popieriaus pakuotės žaliavos gamintojos „Grigeo Klaipėda“ veiklos – teigiama, kad įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu. Taip galėjo būti daroma ne vienus metus, tad žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.