„Kiekvieną dieną mes gauname pranešimų apie nustatytus židinius. AKM protrūkiai nesiliauja Rumunijoje, ten kiekvieną dieną pilasi įvairaus dydžio fermose, pagrinde smulkiose, (...) kur žmonės daugiau laiko kiaules savo reikmėms. Kas įdomu, praeitą savaitę prie užkrėstų šalių grupių prisijungė Graikija, kadangi iki tol Graikijoje nebuvo nustatytas AKM nei naminėms kiaulėms, nei šernams“, – Eltai teigė M. Masiulis.
VMVT atstovo teigimu, kiaulių maras fiksuojamas jau ne vienoje Europos valstybėje.
„Nuo praeitų metų pabaigos, aišku, mes matėme tuos nerimą keliančius pranešimus iš Bulgarijos, kur AKM gan sparčiai plito tarp šernų ir labai grėsmingai buvo priartėjęs prie Serbijos ir Graikijos. Kaip sakant, neilgai trukus maras peržengė sieną. Jau Serbija, nors ji ir nepriklauso ES, bet ji yra apsupta ES valstybių, jau pranešė apie AKM atvejus šernų populiacijoje. Graikija praeitą savaitę pranešė (...), pirmiausia buvo pranešta apie protrūkį kiaulių laikymo vietoje ir kol kas dar nėra aišku, kokia situacija yra su šernais“, – sakė pašnekovas.
Kaip teigia M. Masiulis, Lietuvoje kiaulių maras plinta sezoniškai. Pats rizikingiausias laiko periodas, pasak jo, yra laikotarpis nuo birželio iki rugsėjo.
„Pas mus AKM kiaulių laikymo vietose paplinta labai sezoniškai. Pradedant nuo 2014 metų, kai buvo nustatytas pats pirmasis protrūkis, nesikeičia niekas (...). Virusas dažniausiai nustatomas kiaulių laikymo vietose birželio mėnesį ir priklausomai nuo sezoniškumo, nuo aplinkos temperatūros, žmonių veiklos, dažniausiai tęsiasi iki spalio pabaigos. Su išimtimis, kaip buvo nustatyta, ir lapkričio mėnesį. Bet pas mus yra labai sezoniškai – birželis-rugsėjis – 4 mėnesiai, kai rizika, kad virusas pateks pas kiaulių laikytojus, yra pati didžiausia“, – tikino VMVT Skubios veiklos skyriaus vadovas.
Vis dėlto, anot M. Masiulio, Lietuvai atsipalaiduoti nereikėtų, nes, kaip teigia VMVT atstovas, AKM virusas gali bet kada paplisti ir mūsų šalies teritorijoje.
„Kiekvieną savaitę yra nustatomi AKM užsikrėtę šernai. Jeigu laikytojas nesilaiko biosaugos arba kontaktuoja su gaišusiais gyvūnais, ypatingai su gaišusiais šernais, (...) tai tikrai nereikėtų atsipalaiduoti, nes bet kada tą AKM virusą mechaniškai mes galime įsinešti pas savo laikomas kiaules“, – sakė jis.
Kaip ketvirtadienį informavo VMVT, trečiadienį Graikijos atsakinga tarnyba pranešė apie pirmąjį šioje šalyje AKM protrūkį.
Nurodyta, kad tai jau vienuolikta ES valstybė, kurioje per pastaruosius penkerius metus užregistruota šios ligos židinių.
Tuo tarpu Lietuvoje 2019 metais patvirtina 19 AKM židinių nedideliuose ūkiuose, kuriuose kiaulės buvo laikomos savo reikmėms. Dėl šio viruso buvo sunaikintos 184 kiaulės.