Seimui išvadą teikiantis Ministrų kabinetas posėdyje palaikė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymą nepritarti iniciatyvai nuo kitų metų liepos 1 dienos uždrausti naudoti augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose.
Draudimas nebūtų taikomas žemės ūkyje ir naudojimui naikinant kenksmingus žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalus, kai nėra galimybių panaudoti kitas priemones.
„Pati tema dėl glifosato mažinimo tikrai yra aktuali ir Žemės ūkio ministerija jau artimiausiu metu priims, ir ilgalaikiai, kalbant apie Europos žaliąjį kursą, tikrai numačiusi eilę priemonių, kaip glifosato naudojimą mažinti žemės ūkyje. Ir, apskritai, šiuo atveju yra tiesiog ydinga praktika, kada būtų įstatymais uždraustos vietos, kur šitą cheminį preparatą galima naudoti“, – posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Seimas jau pradėjo svarstyti tai numatančias Augalų apsaugos įstatymo pataisas. Anot jų iniciatoriaus socialdemokrato Lino Jonausko, jas parengti paskatino atvejai, kai šia medžiaga kelininkai pernai išpurškė pakeles Žemaitijos nacionaliniame parke. Pasak jo, „dėl to visos pakelės buvo nurudavusios ir ūkininkų laukams kliuvo šito chemikalo poveikio“.
Ministerija argumentuoja, kad minimos ribojimo priemonės yra neproporcingos, kadangi, be kita ko, teisės aktuose jau yra nustatyti augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai ir ribojimai, siekiant apsaugoti žmonių, gyvūnų sveikatą ir aplinką.
Be to, augalų apsaugos produktai yra plačiai naudojami ES valstybėse narėse geležinkelio tinklo priežiūrai ir šiuo metu niekuo nepakeičiami, kadangi alternatyvūs piktžolių kontrolės būdai (šienavimas, ravėjimas, naikinimas ugnimi, garais ir kita) dėl geležinkelių specifikos yra tik pagalbiniai, todėl nevertinti kaip reikšmingi.
ŽŪM teigimu, duomenų apie glifosato ar Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, riziką, pavojų žmonių, gyvūnų sveikatai, aplinkai nėra gauta.
„Remiantis tuo, įstatymo projekte numatytos teisinio reguliavimo priemonės yra neproporcingos ir perteklinės galiojančiam teisiniam reguliavimui“, – konstatuoja ministerija.
Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, jog įvairios studijos rodo, kad neigiamas glifosato poveikis pasireiškia augalams, gyvūnams, vabzdžiams. Tyrimai taip pat rodantys, kad miškuose naudojamas glifosatas turi ilgalaikį efektą miško dirvožemiui ir pasilieka jame iki 360 dienų.
Europos Komisija 2017 metų rudenį numatė, kad glifosatas Europos Sąjungoje (ES) bus naudojamas iki 2022 metų pabaigos. Tam pritarė ir Lietuva.
Tačiau Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus atstovė Raimonda Grigaitė BNS yra sakiusi, kad situacija gali pasikeisti, kai keturios ES valstybės išanalizuos naujausius mokslinius tyrimus apie glifosato poveikį. Tuomet, pasak jos, bus sprendžiama dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo arba ne.
ŽŪM nurodo, kad kol nėra atliktas glifosato vertinimas ir priimtas sprendimas ES lygiu, įstatymo projektu siūlomi draudimai prieštarauja ES teisės viršenybės principui.
Glifosatą sukūrė ir 1974 metais juo pradėjo prekiauti JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“.
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas parodė, kad glifosatas gali sukelti vėžį, bet vėliau atlikti tyrimai ne visada tai patvirtindavo.