„Konkretesni to etapo veiksmai bus paskelbti vėliau“, – nurodo taryba.
Jos pranešime dar primenama, kad sausio 23 dieną į Vilnių buvo atvykę 1,3 tūkst. žemės ūkio ir miško technikos vienetų, per 5 tūkst. žemdirbių, bei juos palaikančių žmonių.
„Tokį rekordinį skaičių protestuotojų į Vilnių atvedė nuolatinis politikų ir biurokratų nenoras įsiklausyti į žmonių išsakomas pastabas, bei dėl valdžios priimamų sprendimų, kurie laužo kaimo žmonių likimus.
Protestavome, kad žemės ir miško ūkiui žalingi veiksmai būtų nedelsiant sustabdyti. Protesto metu buvo aiškiai parodyta, kad Lietuvos ūkininkai nenori kelti chaoso, niokoti gyventojų ir valstybės turto, ar kitaip trikdyti viešosios tvarkos. Nekėlėme politinių reikalavimų. Leidome politikams patiems vadovautis savo sąžine.
Susikoncentravome išskirtinai į vienintelį tikslą – išspręsti pagrindines problemas, kurių neišsprendus Lietuvos žemės ūkis dar sparčiau trauksis be ateities perspektyvų. Derybų su valdžia metu buvo pripažintos politikų padarytos klaidos, reikalavimų pagrįstumas ir susitarta dėl jų įvykdymo. Ūkininkai ir miškininkai taikiai palikome sostinę. Tačiau Lietuvos žemės ūkio taryba prieš paliekant Vilnių pasakė, kad akylai stebės kaip vykdomi pažadai duoti sausio 25 dieną“, – teigiama pranešime.
Pastebima, kad praėjus dviem savaitėms žemdirbių aistras vėl kursto vieši valdžios atstovų pareiškimai.
„Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis feisbuke teigia, jog pievas vis tik reikės atkurti. Žemės ūkio ministerijos svetainės naujienų skiltyje vasario 2 d. ir kitoje spaudoje rašoma, kad Europos Komisijos atsakymas nepaliko vietos interpretacijoms, skleidžiama melaginga ir klaidinanti informacija apie daugiamečių pievų apskaitymą, atkūrimą.
Tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio, vykusio vasario 8 d. Briuselyje, metu išsakytos žinutės ir Žemės ūkio ministerijos atsakingų asmenų transliuojamos žinutės kardinaliai skiriasi. Protestavę ūkininkai reikalavo, kad akcizas suskystintoms naftos dujoms nebūtų didesnis, nei kaimyninėse šalyse, tačiau viešojoje erdvėje pasigirsta, kad Vyriausybė siūlys 41 eurą, o tai yra vis dar gerokai daugiau nei kaimyninėse Lenkijos ir Latvijos valstybėse. Vis dar nėra aiškumo kas bus daroma dėl naujų nustatomų ūkinės veiklos ribojimų žemės ūkio paskirties žemėse. Visiškai nesisprendžia problemos pieno sektoriuje, bei tylima kokių bus imtasi sprendimų dėl rusiškų grūdų tranzito.
Tokios atsakingų valstybės atstovų žemdirbiams siunčiamos žinutės ir nenoras įgyvendinti reikalavimų, pykdo žemdirbių bendruomenę ir verčia mus imtis veiksmų“, – nurodo žemdirbių atstovai.
ELTA primena, kad sausį Vilniuje protestą organizavusi Lietuvos žemės ūkio taryba kritikavo daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kuro ir suskystintųjų naftos dujų akcizų padidinimus, ūkininkams nepalankią saugomų teritorijų plėtrą. Buvo akcentuojama ir tai, kad dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė, reikalaujama sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą.
Siekiant SND apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną šią savaitę Seime surengta neeilinė sesija.