Europos Komisija (EK) 2017 metų rudenį priėmė sprendimą glifosato naudojimą Europos Sąjungoje (ES) nutraukti nuo 2022-ųjų pabaigos. Šiam sprendimui pritarė ir Lietuva.
Be kita ko, EK leido valstybėms narėms pačioms nuspręsti, ar jos nori glifosato naudojimą apriboti vidaus rinkoje anksčiau. Austrija, pirmoji iš ES narių, jau šių metų liepos 2-ąją pritarė įstatymo projektui, kuriuo šioje šalyje uždraudžiama naudoti glifosatą. Bet daug kur kitur tikimasi, kad sprendimas gali būti atšauktas.
ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, bendraudamas su daugelio ES šalių žemdirbių organizacijų vadovais, susidaręs įspūdį, kad sprendimas nebus keičiamas. Juolab, kad jis nebuvo netikėtas ir staigus.
„Tai problema, kurią ES turės išspręsti. Ji aktuali ne tik Lietuvai. Ne paslaptis, kad kai kurios trečiojo pasaulio šalys šia prasme labai atsilieka, yra dar naudojančių vadinamąjį „dustą" (DDT - Dichloro-Difenil-Trichloroetanas). Mes tuo stebimės, bet manau, po kažkiek metų stebėsimės ir tuo, kad kažkada naudojome glifosatą. Todėl dabar beprasmiška priešintis ir eikvoti jėgas. Reikia domėtis naujomis biotechnologinėmis kryptimis, ieškoti alternatyvų, pažangesnių būdų, kurie apsaugotų tiek pasėlius, tiek gamtą", - sakė A. Svitojus.
Šalčininkų žemdirbių asociacijos vadovas Kamalas Zulfijevas tikisi, kad per artimiausius tris metus rezultatyviai ta tema padirbės mokslininkai.
„Uždrausti nesunku, bet svarbu, kad ūkininkai nebūtų palikti aklavietėje. Savaime problema neišsispręs. Štai pastaraisiais metais daugelis Lietuvos ūkininkų imasi neariminės žemdirbystės, tiesiai sėjame į ražieną. O taip ūkininkaujant labai sunku išsiversti be glifosato raundapo. Kol kas nėra lygiaverčio pakaitalo. Kai kas sako: štai prieš 50 metų nebuvo glifosato, tačiau grūdų augintojai išgyveno. Išgyveno, bet juk viskas pasikeitė. Ir konkurencija, ir žemės ūkio technika, ir technologijos. Negalime ūkininkauti taip, kaip ūkininkavome praėjusiame amžiuje, - neišsilaikysime, bankrutuosime.
Smulkesni ūkiai gali naudoti tarpinius augalus, bet ką daryti pramoniniams? Sugrįžti prie ariminės žemdirbystės? Galima, bet padidės išlaidos, reikės investuoti į naują našią techniką. Kitas niuansas - dėl gerokai mažesnių tiesioginių išmokų mums bus sunkiausia prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Reikėtų nepamiršti ir klimato atšilimo įtakos. Taigi, labai laukiu mokslininkų pasiūlymų", - sakė K. Zulfijevas.
ŽŪR tarybos narys, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis be kompromisų palaiko sprendimą atsisakyti glifosato.
„Suprantu, jis palengvina grūdų augintojų darbus, tačiau turime suprasti: ne viską lemia pinigai. Sveikata brangesnė už didžiausią pelną. Be to, yra ir technologijų, kurios gali pakeisti šiuos herbicidus. ES atsisako pavojingiausių chemikalų ir neverta tikėtis, kad šios krypties bus atsisakyta", - savo nuomonę išdėstė S. Daniulis, dar atkreipęs dėmesį ir į GMO produktus. - Deja, vartojame GMO produktus, kurie auginant buvo purškiami glifosatu. Pašarais šeriame galvijus, po to geriame pieną, valgome mėsą. Tad reikėtų pasverti, iš kur gauname daugiau žalos - ar iš augalininkystės, ar per maistą. Ir dar: eksportuojame Lietuvoje užaugintus žirnius bei pupas, paskui perkame blogiausios kokybės pašarus".
ŽŪR tarybos narys, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša dar neturi vienareikšmiško atsakymo.
„Jeigu bus draudžiama naudoti glifosatą, svarbu pasirūpinti, kad visiems rinkos dalyviams sąlygos būtų vienodos. Tarkime, reikėtų uždrausti ir eksportą į ES rinką produktų, kuriuos gaminant (auginant), buvo naudojamas glifosatas. Pavyzdžiui, į ES rinką neturėtų patekti ir grūdai iš Rusijos bei Ukrainos. Jeigu nebus tokios kontrolės, tai ES grūdų augintojams beliks trauktis. Kas kompensuos tokius nuostolius?" - sakė Č. Tallat-Kelpša.
Jo pastebėjimu, Lietuvoje ūkininkai dažniausiai yra parodomi tik iš blogosios pusės, neretai net pajuokiami. Taip yra ir diskutuojant dėl chemikalų naudojimo. „Kai kuriose TV laidose mes, ūkininkai, parodomi kaip kokie kvailiukai, neišsilavinę, chemikalus naudojantys bet kaip. Norėčiau su tokių laidų rengėjais padiskutuoti", - sakė mokslų daktaro laipsnį turintis Č. Tallat -Kelpša.
Anot ŽŪR vadovo A. Svitojaus, vieša paslaptis, kad daugelis grūdų augintojų tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse, javų, rapsų, ankštinių ir kitų kultūrų laukus glifosato pagrindu sukurtais chemikalais purškia prieš nuimant derlių. Nupurškus, javų varpos, žirnių ankštys ar rapsų sėklos vienodai subręsta, taip pat „ištraukiama" drėgmė.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojos eksperimentinei plėtrai Romos Semaškienės nuomonei apie glifosatą labiausiai pakenkė jo naudojimas prieš nuimant derlių: „Jį leidžiama purkšti likus 10-14 dienų iki derliaus nuėmimo, tačiau tik siekiant naikinti piktžoles. Lietuvoje javų laukuose prieš derliaus nuėmimą retai būna piktžolių, o ūkininkai kartais purškia glifosatą, norėdami išdžiovinti grūdus. Juos taip elgtis skatina ir grūdų supirkėjai, nors viešai jie tokius teiginius neigia".
Glifosatą sukūrė ir 1974 metais pardavinėti pradėjo JAV chemijos bendrovė „Monsanto", herbicidą pavadinusi „Roundup". Neseniai šią teisę įsigijo Vokietijos chemijos ir farmacijos gigantas „Bayer". Dažnai milžiniška ir milijardines pajamas turinti chemijos pramonė teigia, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp glifosato bei vėžinių susirgimų, bet JAV gyvenančio 46 metų Dewayne Jonhsono istorija patvirtino: ryšys gali būti. Visą gyvenimą mokyklos darbininku dirbęs D. Jonhsonas, susirgęs vėžiu, prisiteisė 286 milijonų dolerių kompensaciją iš chemikalą „Roundup" gaminančios „Monsanto" bendrovės.
Žemės ūkio rūmų atstovės Sonatos Kisielienės turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruoti 27 herbicidai, kurių sudėtyje yra glifosato. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tiria, ar leistini cheminių medžiagų likučiai augalinėje produkcijoje neviršija ES nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų. Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiria glifosato naudojimo stebėjimui ir tikrinimams ūkiuose, taip pat operatyviai reaguoja į gyventojų pranešimus. Paskelbta, kad analizuojant patikrinimų rezultatus, pastebimas pažeidimų, susijusių su glifosatu, mažėjimas. 2017-aisiais nustatyta 12, o 2018 metais - 5 netinkamo naudojimo atvejai. Šįmet pažeidimų kol kas neužfiksuota.
ŽŪR pranešime pabrėžiama, jog mokslininkai ieško alternatyvų glifosatui, tačiau paieškos labai brangios.
Pasak nepriklausomos ekspertės Aušros Beniulienės, kaštai, reikalingi sukurti naują veikliąją medžiagą, nuo 1985 metų iki dabar praktiškai padvigubėjo, o reikalavimai gerokai sugriežtėjo.
„Klimato kaitos sąlygomis ir į mūsų šalį atkeliauja nauji kenkėjai, ligų sukėlėjai. Būtinas situacijos monitoringas ir riboto naudojimo paskirčių pesticidų sąrašų atnaujinimas mažais plotais auginamiems augalams bei augalų apsaugos sprendimų paieška. Tikėtis, kad ateityje reikalavimai dėl pesticidų registravimo ES sušvelnės, vargu, ar galima. Greičiau atvirkščiai". - sakė A. Beniulienė.
Mokslininkai Ona Auškalnienė ir Aleksandras Velykis, kartu su kolegomis, jau ne vienerius metus atlieka įvairius sėjomainų su tarpiniais pasėliais ir žemės dirbimo tyrimus. Tarpiniai pasėliai būtent dabar atrandami iš naujo. Domėtis jų auginimu skatina dirvožemio degradacijos procesai. Įrodyta, kad tarpiniai pasėliai pagerina dirvožemį ir padeda jį išsaugoti. Mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad auginant įvairius tarpinius pasėlius, laukų piktžolėtumą galima sumažinti nuo 3 net iki 10 kartų. Tai labai gera žinia ūkininkams, kurie ieško galimybių naikinti piktžoles, uždraudus herbicidų veikliąją medžiagą glifosatą.