„Norisi išklausyti visas puses ir tada padaryti vertinimus. Tikrai nėra atsakyti klausimai, dėl ko taip ilgai tai tęsėsi. Visuomenininkai 2013 metais, 2014 metais signalizuoja, kad elgesys su gyvūnais yra netinkamas, o vienu ar kitu atveju visuomenei neatrodo, kad mūsų institucijos atliko viską, ką turėjo atlikti“, – Eltai po susitikimo su Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika trečiadienį sakė A. Palionis.
„Susitikus su visuomenininkais ir išklausius jų argumentų, manau, būtų tikslinga ministerijai sudaryti ir tiriamąją grupę. Tai būtų objektyviau negu kad VMVT padarytų ir patikrinti konkrečius atvejus, kaip vyko tyrimas, kodėl tie veisėjai dar iki šiol žiauriai elgiasi su gyvūnais“, – pridūrė ministras.
A. Palionio teigimu, šią situaciją galėjo lemti kompleksas problemų, viena iš priežasčių – tyrimus dėl netinkamo elgesio su gyvūnais gali pradėti ir savivaldybė, ir policija, ir VMVT, o susistemintos tvarkos nėra.
Ministras taip pat teigė, kad VMVT ir Policijos departamento susitarimas leis patikrinimus atlikti efektyviau.
„Kiekvienu atveju kiekviena institucija, kuri gauna skundą, pradeda pagal savo tvarkas vykdyti tyrimą ir priiminėti sprendimus. Manau, kad čia turėtų būti susisteminta. (...) Jeigu VMVT negali patekti į patalpas, kelis kartus bandydama, gali teismo sprendimu prašytis, tai bendras pozicijų sujungimas su Policijos departamentu VMVT išeis į naudą ir tos patikros bus atliekamos efektyviau“, – sakė A. Palionis.
Ministras su VMVT direktoriumi aptarė įvežtinių gyvūnų iš trečiųjų šalių problemas.
„Šiandien išgirdau iš VMVT, kad yra problema su įvežtiniais gyvūnais iš trečiųjų šalių. (...) Ne paslaptis, kad mes vieni negalime sukontroliuoti sienų. Gali per mus įvažiuoti, per kitą šalį išvažiuoti. ES erdvėje yra laisvas judėjimas, tai jei įvažiuoja su šuniukais per mūsų sieną, išvažiuoja per Latviją be šuniukų, (...) tos grįžtamosios informacijos nėra“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Ministras sakė iš VMVT vadovo išgirdęs, kad trys Baltijos šalys ir Lenkija rengia bendrą duomenų bazę, kurioje būtų fiksuojami į šalis įvežami gyvūnai.
„Jei yra įvažiavęs pilietis iš trečiųjų šalių su augintiniais ir kirtęs sieną atgal per šitas keturias valstybes, tada bus pareikalauta pasakyti, kur jo augintiniai liko. Nes dažnu atveju jie deklaruoja, kad neveža parduoti, o vežasi su savimi kaip į kelionę. Čia yra visos Europos Sąjungos problema“, – sakė A. Palionis.
VMVT vadovas D. Remeika taip pat akcentavo, kad tarp trijų kontroliuojančių institucijų reikėtų nustatyti bendrą tvarką. Jis taip pat pabrėžė, kad savivaldybės ne visais atvejais yra pasitvirtinusios taisykles dėl gyvūnų laikymo gyvenamosiose patalpose.
„Savivaldybės pagal mūsų nustatytas taisykles dėl gyvūnų geroves turi patvirtinti specialiąsias taisykles, kaip gyvūnai turi būti laikomi gyvenamosiose patalpose ir kontroliuoti tą. Bet matome, kad ne visos savivaldybės tokias taisykles yra pasitvirtinusios. Yra žmogiškųjų išteklių trūkumas, nes vienas žmogus atsakingas ir už gyvūnų gerovę, ir už kitas ūkines veiklas“, – Eltai sakė D. Remeika.
„Manome, kad tarp trijų institucijų nustatyti bendrą tvarką būtų geriausia. (...) Su policija žadame taip išspręsti ir tikimės įtraukti Savivaldybių asociaciją, kad būtų tvarkos ir didesni resursai iš savivaldybių pusės aktyviai dalyvauti“, – sakė tarnybos vadovas.
Jis taip pat minėjo, kad reikalingos įstatymų pataisos, neleidžiančios už žiaurų elgesį su gyvūnu nubaustam žmogui vėl jų laikyti, taip pat reikia stiprinti reglamentavimą dėl gyvūnų ženklinimo.
„Turime atvejus, kai 2014 metais mūsų tarnyba nustatė žiaurų elgesį su gyvūnais, po kelerių metų vėl tas žmogus laiko. Tokiam žmogui turėtų bent jau uždrausta laikyti gyvūnus, kuris žiauriai elgiasi ir iš kurio negalima tikėtis, kad jis juos sistemiškai, gerai prižiūrės. Toliau – ženklinimo, registravimo gyvūnų stipresnis reglamentavimas, nes šiuo metu gyvūnų ženklinimas ir registravimas galioja tik tada, kai mes parduodame gyvūną, bet mes norėtume, kad tai būtų taikoma plačiau ir prisidėtų prie platesnio gyvūnų atsekamumo“, – sakė D. Remeika.
Jis taip pat pakartojo, kad būtina didinti baudas.
„Šiuo metu baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą yra nuo įspėjimo iki 1750 eurų pagal du straipsnius. Manome, kad siūlysime dar kartą, kad (bauda. – ELTA) būtų bent jau nuo 100 ar 200 eurų“, – sakė D. Remeika.
Viešojoje erdvėje išplito informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur matyti žiaurus elgesys su gyvūnais, primena ELTA.
Pirmadienį Seimo konservatorių frakcijos nariai registravo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.
Parlamentarai siūlo dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais ir tris kartus padidinti pinigines baudas.