„Kadencijos pradžioje išsikėliau prioritetus: trumpųjų maisto grandinių plėtrą, išmokų ribojimą stambiausiems ūkininkams, jaunųjų ir šeimos ūkininkų rėmimą. Šias temas buvome aptarę ir su Prezidentu, belieka apgailestauti, kad po antrosios kadencijos rinkimų šie prioritetai pasikeitė“, – savo „Facebook“ paskyroje dalinosi K. Navickas.
Politikas taip pat kėlė klausimą, kodėl girdėjo tik kritiką, bet ne teigiamus palengvintų sąlygų mažiausiems ūkininkams vertinimus. Be to, pasak jo, jo kadencijos metu pakeisti bendruomenių rėmimo prioritetai, dėl ko sunkumus patiriantys regionai turi palankesnes sąlygas gauti paramą.
Jis tvirtina, kad nieko apie šiuos pasiekimus negirdima dėl mažųjų ūkininkų susiskaldymo, kuriais naudojasi stambieji ūkiai.
„Priminsiu pavyzdį iš protestų, kilusių dėl pieno krizės. Tada prie protestuotojų scenos buvo sukviesti smulkieji pieno gamintojai ir reikalauta, kad jiems būtina padėti, kitaip neišgyvens. Įsiklausėme, valstybės pagalba suteikta patiems smulkiausiems. Tačiau vėliau turėjome atlaikyti Lietuvos žemės ūkio tarybos puolimą ir priekaištus, kad parėmėme ekonomiškai neperspektyvius ūkininkus“, – situacijos vertinimą pateikė politikas.
Taip pat K. Navickas tvirtino, kad savo kadencijos metu bandė sumažinti priešpriešą tarp aplinkosaugininkų ir ūkininkų.
„Konfliktų nepavyko išvengti, akivaizdu, kad per didelis lūkestis. Žemės ūkio ir aplinkosaugos bendruomenės gyvena savo įsitikinimų rūmuose ir noro juos keisti neturi nė viena pusė, nors bendradarbiaujant išloštų visi“, – vertino K. Navickas.
Politikas tvirtina, kad klimato kaitos pasekmių kontekste ir toliau sieks žemdirbių ir aplinkosaugos bendruomenių dialogo.
„Didesnę vertę matau ne atmušinėti populistinius priekaištus, dažniausiai sutampančius su stambiausiųjų žaidėjų interesais, o iki Seimo rinkimų išnaudoti laiką, aktyviai aptariant siūlymus ateinančiam politiniam ciklui. Toliau sieksiu proveržio žemės ūkio ir aplinkosaugos bendruomenių tarpusavio debatuose, nes kaskart ištinkantys vis ryškesni ekstremalūs klimato pokyčiai šio proveržio šaukte šaukiasi“, – tvirtino jis.
Ūkininkų atstovas teigiamai vertina Starkevičiaus kandidatūrą
Ūkininkų atstovai teigiamai vertina premjerės Ingridos Šimonytės siūlymą skirti Kazį Starkevičių žemės ūkio ministru. Kaip teigia Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas, ūkininkai tikisi ministerijos vykdomos politikos „pasitaisymo“, kaip kad, not jų buvo su krašto apsaugos ministru.
„Manome, kad tai teisingas sprendimas, kuris galėjo jau senai būti. Nes K. Starkevičius turi žemės ūkio ministro praktikos, tarp žemdirbių yra vertinamas teigiamai. Svarbiausia, pats žmogus yra ūkininkas, ir yra labai glaudžiai susijęs su šia sritimi. Tai vienas iš nedaugelio su Vyriausybe susijusių sprendimų, kuriuos būtų galima laikyti išmintingais ir jais pasidžiaugti“, – Eltai aiškino I. Hofmanas.
„Galbūt bus panaši situacija, kaip su krašto apsaugos ministru, kur pasiteisino pakeitimas“, – vertino jis.
Nors pakeistos sudėties Vyriausybė darbą tęs vos kelis mėnesius, ŽŪT atstovas mano, kad jei K. Starkevičius taps ministru, bus imtasi esminių žemės ūkio sektoriaus problemų sprendimo.
„Aš manau, kad bent keletą esminių problemų tikrai išspręs ir tikrai bus geras rezultatas“, – tvirtino jis.
Anksčiau I. Hofmanas yra teigęs, kad K. Starkevičiaus paskyrimas žemės ūkio ministru padėtų reabilituoti valdančiųjų įvaizdį ūkininkų akyse.
Pats politikas anksčiau teigė nežinantis, ar priimtų tokį siūlymą ir manantis, kad reikia apsvarstyti visus argumentus.
Praėjusią savaitę, pirmadienį, G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė I. Šimonytę ministre pirmininke. Politikė turi sudaryti ir pateikti prezidentui naują Vyriausybę iki kito pirmadienio – tuomet baigiasi įstatyme numatytas 15 dienų terminas.
Prezidentūra jau anksčiau leido suprasti, kad labiausiai iš Vyriausybės narių labiausiai abejojama žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ateitimi kabinete.
G. Nausėda balandžio mėnesį yra sakęs, kad jeigu žemės ūkio ministras K. Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po prezidento rinkimų
Trečiadienį G. Nausėda žurnalistams kartojo manantis, kad dešiniųjų Vyriausybėje būtini pokyčiai. Pasak jo, atnaujinimų reikia siekiant užtikrinti kokybišką ateinančių metų biudžeto svarstymą.
Savo ruožtu I. Šimonytė teigė, jog net likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų gali vykti pokyčių Ministrų kabinete. Visgi, anot jos, tokie pasikeitimai turi būti argumentuoti.
Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai dekreto projektą dėl atnaujintos Vyriausybės sudėties. Naujajame sąstate nebėra žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko – jį ketinama keisti dabartiniu Seimo Ekonomikos komiteto vadovu, konservatoriumi Kaziu Starkevičiumi. Taip pat keičiamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jo poziciją užims dabartinis viceministras Aurimas Pečkauskas.
Kitose ministerijose pokyčių nematyti – teikiamos tvirtinti tos pačios ministrų kandidatūros.
Ministrų kabinetas yra sudaromas ir tvirtinamas iš naujo po to, kai Vyriausybė grąžino įgaliojimus naujai išrinktam prisiekusiam prezidentui.