Svarbu tai, kad šiemet, kaip ir pernai, vėluojantiems įbraižyti valstybinę žemę nebus taikomos vėlavimo sankcijos. Pareiškėjai galės tuos plotus deklaruoti iki birželio 30 d. – išmokų suma jiems nebus mažinama, rašoma pranešime.
VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenys rodo, kad pasėlių deklaravimo tempas šiemet beveik nesiskiria nuo 2022 metų – iki birželio 13 d. jau patvirtinta 94,9 tūkst. paraiškų, deklaruotas 1,8 mln. ha plotas. Pernai tokiu pačiu metu, likus savaitei iki deklaravimo pabaigos, patvirtintas labai panašus skaičius paraiškų ir deklaruotas beveik toks pat plotas.
Ekologinėms sistemos – beveik 70 proc. suplanuotų lėšų
Deklaravimo metu teikiamoje tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos už plotus pagal įvairias tęstines Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones ir naujojo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencines priemones.
Strateginiame plane ekologinėms sistemoms kasmet skirta 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko. 2023 m. privalomas išmokėti minimumas – 22,5 proc. Už dalyvavimą SP numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose ūkininkams bus atlyginta papildomai.
Išankstiniai deklaravimo duomenys rodo, kad 2023 m. turėtų būti įvykdyta 69 proc. ekologinėms sistemos suplanuoto biudžeto arba 17,3 proc. punktų.
Absoliuti lyderė yra kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Šiai veiklai SP suplanuota skirti beveik 473 tūkst. ha, o deklaruotas didesnis kaip 658 tūkst. ha plotas, t. y. 139,2 proc. suplanuoto ploto.
Didelio ūkininkų susidomėjimo sulaukė ir kitos veiklos ariamoje žemėje: „Augalų kaita“ (105,7 proc.) ir „Tarpiniai pasėliai“ (93,6 proc.). Kompleksinę pievų ir šlapynių priežiūros schemos veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ rinkęsi pareiškėjai deklaravo 50,7 proc. suplanuoto ploto.
Mažiausio dėmesio sulaukė veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ – 3,8 proc., „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ – 2,6 proc., „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 4,5 proc. suplanuoto ploto.
Ūkininkai, siekdami dalyvauti ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose, 5 proc. negamybinių plotų atitikčiai įskaityti daugiausia rinkosi ir deklaravo ne kraštovaizdžio elementus, bet žaliąjį pūdymą.