„Ši organizacija neatstovauja visų šalies ūkininkų, jų kaltinimai ministrui nekonkretūs, netikslūs ir savanaudiški – tokia pozicija su Žemės ūkio rūmais nebuvo derinta ir neatitinka visų šalies ūkininkų pozicijos. Žemės ūkio taryba ne pirmą kartą ultimatumais reikalauja, kad žemės ūkio ministrai tenkintų tik siaurus stambiųjų grūdininkų ir pienininkų interesus, rašoma pranešime.
2019 metais Žemės ūkio taryba surengė protesto akciją, kurioje savo galią demonstravo brangiais ir galingais traktoriais, taip pat inicijavo žaliųjų kryžių akciją, tuo diskredituodami visą ūkininkų bendruomenę. Tuomet ministras buvo kitas. Jų būdas nepasikeitė ir dabar. Kyla klausimas, kokia žinutė po „traktorių“ akcijos buvo nusiųsta visuomenei – žemės ūkio sektorius gyvena per gerai ir nežino ko dar gali norėti. Juk visuomenė įvertino ne tik momentines traktorių ar žaliųjų kryžių akcijas, tačiau ir pačią akcijos organizavimo galią, ūkininkų autoparką, galingos technikos paradą, ūkininkų reklamas, KPP viešinimo priemones ir daug kitų dalykų, iš kurių paprastam žmogui susidaro įspūdis, kad žemės ūkyje yra nusistovėjęs „storas grietinės sluoksnis“.
Dėl to atsirado politinės programos ir vyriausybės programos bei įsipareigojimai susilpninti žemdirbių, pernelyg įsigalinčių visuomeninėje politikoje, galias. Žmonės visada palaikys ir rems darbštų ūkininką, o ne įžūlų eksploatuotoją. Esu kalbėjęsis tuo klausimu su ūkininkais, jie nesuvokia, kad būtent toks atvirkštinis efektas įvyko po tų akcijų. Bet jis įvyko.
Žemės ūkio rūmai akcijoje nedalyvavo, nes tokios akcijos prisideda nebent tik prie atskirties tarp miesto ir kaimo didinimo. ŽŪR organizacijos visada ieško bendrų sąlyčio taškų, kompromiso ir dialogo, o ne nuolatinio nepagrįsto puldinėjimo ir pykčio vieni prieš kitus. Nemanau, kad grasinimai traktoriais blokuoti kelius ir ultimatumai yra tinkamas būdas diskutuoti dėl svarbiausių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo laukiančių iššūkių: klimato kaitos, socialinių klausimų, pajamų lygio mažėjimo, Žaliojo kurso“, švietimo ir kooperacijos, rinkos nestabilumo, inovacijų taikymo" – sako Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.
Žemės ūkio rūmai vienija visus žemės ūkio šakinius sektorius, taip pat ir miškų, vietos veiklos grupes (kurių Lietuvoje yra 49), kaimo verslininkus ir atstovauja ne tik žemdirbiams, bet visiems kaimo gyventojams ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Šiuo metu Žemės ūkio rūmų nariai yra virš 40 asociacijų, tarp jų jaunųjų ūkininkų, mėsinių galvijų augintojų, daržovių, uogų, šiltnamių, šeimos ūkių, miško ir žemės savininkų, ekologų, kaimo turizmo, kooperacijos, pieno, mėsos perdirbimo, tautinio paveldo asociacijos. Žemės ūkio rūmai veikia pagal Žemės ūkio rūmų įstatymą. Ši organizacija įkurta prieš 95 metus ir jau 30 metų kaip Žemės ūkio rūmai yra atkurti.
„Žemės ūkio rūmai yra kaip žemdirbių ir kaimo gyventojų parlamentas: čia diskutuojama, tariamasi, kalbamasi argumentų kalba ir sprendimai priimami demokratiniais principais – balsų dauguma. Mes nepritariame dažnai ministrų kaitai, nes tai turi neigiamos įtakos sklandžiam žemės ūkio ministerijos darbui bei žemės ūkio ir kaimo plėtros procesams. Šiuo metu su Žemės ūkio ministerija vyksta labai intensyvus dialogas dėl ekoschemų taikymo – nėra priežasčių, kurios trukdytų konstruktyviai dirbti su esamu Žemės ūkio ministru“, – sako A. Baravykas.
Suprasdami, kad šiandien kai kurios organizacijos vis dar ieško savirealizacijos ir nuolat kelia nepamatuotą šurmulį, lygioje vietoje sukuria problemas, Žemės ūkio rūmai kviečia konstruktyviai bendradarbiauti dėl žemdirbių ir kaimo gyventojų gerovės bei įvaizdžio visuomenėje.