Nukentėjusysis rastas suspausta galva tarp krautuvo rėmo ir kaušo kėlimo mechanizmo. Liepos 9 d. ūkininko ūkyje darbuotojas žuvo įkritęs į neveikiantį pašaro dalytuvą. Dar vieno ūkininko darbuotojas gegužės 28 d. nukrito nuo vandens cisternos laiptelių ant betoninių dirbtuvių grindų ir dėl patirtos galvos traumos vėliau mirė. Dar 7 atvejais žemės ūkio darbuotojams buvo sunkiai pakenkta sveikatai, rašoma pranešime.
2020 m. per atitinkamą laikotarpį žemės ūkio ekonominės veiklos rūšių įmonėse buvo įvykęs 1 mirtinas ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimi darbe. Tai rodo, kad vasaros viduryje, padidėjus darbų apimtims darbdaviai žemės ūkyje vis mažiau deda pastangų užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą.
Deja, tai būdinga ne tik žemės ūkio, bet ir kitoms pavojingiausioms nelaimingiems atsitikimams darbe ekonominės veiklos rūšims. Palyginus su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, neįskaičiuojant eismo įvykių, šiais metais išaugo net 30 procentų (nuo 13 iki 17 atvejų). Atvejų skaičius, kai buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, padidėjo 20 procentų.
„Toks mirtinų nelaimingų atitikimų darbe proveržis šalies įmonėse ypač neramina, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas. – Akivaizdu, kad tokia situacija susiklostė pandemijos metu sąlygotų aplinkybių išdavoje – apriboti kontaktai tarp asmenų ir jų grupių ženkliai sumažino darbuotojų veiksmų kontrolės apimtis, darbuotojai paliekami priimti savarankiškus sprendimus, o tokie sprendimai dažniausiai priimi taupant laiką saugos sąskaita. Situaciją dar labiau aštrina atšauktas karantinas, nes dar daugiau darbuotojų, jau praradusių saugaus elgesio įgūdžius, grįžta į darbo vietas, o darbdaviai nespėja adekvačiai atstatyti jų veiksmų kontrolės ir saugaus darbo organizavimo funkcijas, ir tai nuteikia pesimistinėms prognozėms – nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir toliau galimai išlaikys didėjimo tendencijas“.
Jau ir dabar pastebima, kad didžioji dalis mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl darbo organizavimo trūkumų ir ypač dėl vidinės kontrolės trūkumo įmonėse – šiais metais įvykusias nelaimes darbe dažniausiai sąlygojo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, nesiėmė pakankamų priemonių saugai darbo vietose užtikrinti, nekontroliavo darbų eigos ir pavaldžių darbuotojų veiksmų, – o būtent tai darbdavį įpareigoja įstatymai.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aktyviai ragina darbdavius, kuo skubiau, ypač atvejais kai darbuotojai, atšaukus karantiną, grįžta į darbo vietas, imtis visų veiksmų, kad būtų įvykdytos darbuotoją saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos darbdavių pareigos, ir užtikrinti saugius darbo metodus bei atitinkamą darbuotojų kontrolę.