Anot atlikto STT vertinimo, taip pat neaiškūs kriterijai, kaip parenkami atstovai į asocijuotas darbo grupes, kurios dalyvauja formuojant ne tik veiklos politiką, bet ir skirstant finansavimą. Nenumatytas nešališkumo instrumentas iškilus akivaizdiems viešųjų ir privačių interesų konfliktams.
STT nustatė, kad į ŽŪM sudaromų kolegialių darbo grupių ir komisijų veiklą įtraukiamos nevalstybinės organizacijos ar net privatūs asmenys. Kyla rizika, kad tokie ŽŪM kolegialių organų nariai gali paisyti išskirtinai savo privačių interesų, veikti neobjektyviai ir šališkai, daryti įtaką priimamiems sprendimams, gali siekti vykdyti neteisėtą lobistinę veiklą, išvengiant Lobistinės veiklos įstatyme lobistams nustatytų pareigų įgyvendinimo.
Taip pat nėra reikalavimų viešinti kolegialių komisijų sprendimų, o jų nariams – deklaruoti galimus interesų konfliktus arba nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.
Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, teisės aktų, kuriais vis dar vadovaujamasi, STT antikorupcinis vertinimas ir pateiktos išvados sveikintinos ir labai pasitarnaus priimti sąžiningus ir skaidrius sprendimus, pavyzdžiui, numatant paramą vienai ar kitai žemės ūkio sričiai bei konkretiems ūkiams.
K. Navickas atsakingiems ministerijos skyriams jau pavedė peržiūrėti ministerijoje galiojančias tvarkas ir procedūras, darbo grupių reglamentus bei šių darbo grupių sudėtis, atsižvelgiant į gerąją kitų ministerijų praktiką, išorės ekspertų ir kompetentingų įstaigų rekomendacijas. Taip pat pavesta sudaryti laikinąją darbo grupę šiems klausimams spręsti. Ji turės parengti pasiūlymus teisės aktams keisti.
„Su galimais korupciniais sprendimais taikstomasi nebus, STT nurodyti antikorupciniu vertinimu ydingi teisės aktai bus keičiami artimiausiu metu“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.