Lietuvoje, pasinaudojant šia investicija, planuojama atkurti apie 8 tūkst. ha šlapynių (pažeistų durpžemių) žemės ūkio naudmenose. Atkurtų šlapynių teritorijose galės vykti ūkinė veikla, kuri nekenkia šlapynės išsaugojimui, pavyzdžiui, šienaujant ar ganant gyvulius, kai tam yra palankios sąlygos, rašoma pranešime.
Paramą šlapynių atkūrimui galės gauti gyventojai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys numatomus tvarkyti žemės plotus. Paramos dydis vienam atkūrimo projektui bus skaičiuojamas atsižvelgiant į patirtas tinkamas finansuoti išlaidas, pavyzdžiui, melioracijos inžinerinės infrastruktūros, kurios reikia šlapynėms atkurti, projektavimą, statybą, sumedėjusios augmenijos, kelmų, akmenų šalinimą, paviršiaus formavimą.
Investicijos į šlapynių atkūrimo veiklą yra laikoma valstybės pagalba. Maksimali pagalbos suma atkuriant šlapynes sudarytų 1 926 Eur (be PVM) už hektarą.
„Ši investicija yra puikus vadinamojo anglies kaupimo ūkininkavimo (angl. carbon farming) praktikos pavyzdys, taip pat tai bus bandomasis projektas naujoms ūkininkavimo veikloms – pelkininkystei – išbandyti atkurtose šlapynėse. Atkurti šlapynių plotai galės dalyvauti šlapynių priežiūrai skirtoje ekoschemoje ir kaimo plėtros priemonėse, numatytose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginiame plane” – sako žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.
Europos Komisija siekia, kad iki 2030 metų bent trečdalyje žemės ūkyje naudojamų durpžemių būtų taikomi atkūrimo veiksmai. Iš pažeistų nusausintų durpžemių, naudojamų durpių kasybai, žemės ūkyje ar miškininkystėje išsiskiria dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), todėl nusausintų durpžemių atkūrimas atstatant hidrologinį režimą, kai yra užtikrinamas nuolatinis ploto užliejimas ir sudaromos sąlygos atsikurti pelkėdaros procesams, yra Lietuvos nacionalinės klimato kaitos politikos prioritetas.
RRF investicijos tikslas – sumažinti ŠESD išmetimus iš nusausintų pažeistų žemės ūkyje naudojamų durpžemių, šiuose plotuose atkuriant pelkėdaros procesus, taip pat didinti jų ŠESD absorbcinį potencialą, kartu sudarant palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms ir ekstensyvios ūkinės veiklos vykdymui.
Lietuva pagal santykinę durpžemių užimamą šalies teritorijos dalį yra viena iš daugiausiai durpžemių turinčių Europos šalių, o du trečdaliai durpžemių Lietuvoje yra nusausinti ir pažeisti.
Apie 40 proc. durpžemių yra naudojama žemės ūkyje, 95 proc. iš jų – nusausinti. Nacionalinės ŠESD apskaitos duomenimis, 2020 metais emisijos iš organinių dirvožemių (durpžemių) siekė 495 tūkst. tonų anglies dvideginio ekvivalento, o tai sudarė daugiau nei 10 proc. visų 2020 m. žemės ūkio sektoriaus emisijų.
Tad investicijos į šlapynių atkūrimą prisidės prie šalies žemės ūkio sektoriui keliamo tikslo sumažinti ŠESD emisijas 11 proc., palyginti su 2005 metų lygiu.
Lietuva nėra vienintelė ES šalis, skyrusi RRF paramą šlapynėms durpžemiuose atkurti. Viena iš jų – Airija – šlapynių atkūrimui durpžemiuose skyrė 108 mln. eurų, tai yra, 11 proc. visų savo RRF investicijų.