ŽŪM vertinimu, diskusijos dėl gruodį parlamente patvirtintų Ūkininko ūkio įstatymo pataisų, kuriuose ministerija įžvelgia rizikų, turėtų būti atnaujintos.
Ministerija argumentuoja, kad jei statyti gyvenamąjį ar ūkinį pastatą būtų leidžiama tik jei žemdirbys pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius 3 metus deklaravo kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos (kaip siūloma pataisose), „ūkininkavimą pradedantys jaunieji ūkininkai atsidurtų prastesnėje padėtyje nei stambieji“.
„Jaunieji ūkininkai, įsteigę ūkininko ūkį ne anksčiau kaip prieš 3 metus (pavyzdžiui, prieš 1 metus), negalėtų pagrįsti pajamų iš žemės ūkio veiklos ir pasinaudoti lengvata ūkininko ūkio sodybos statybai“, – atsakyme Eltai komentavo ŽŪM.
Tuo metu reikalavimas valdyti bent 2 hektarų dirbamos žemės plotą apribotų smulkiuosius ūkius valdančių asmenų, pavyzdžiui, uogų ar sraigių augintojus, teises interesus, taip pat akcentuoja ministerija.
„Jie negalėtų pasinaudoti lengvata ir pasistatyti pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų (pavyzdžiui, šiltnamio) mažesniuose nei 2 ha žemės sklypuose“, – tikinama atsakyme.
Anot ŽŪM, ūkininko sodybos statybai šis apribojimas turėtų būti taikomas tik gamtiniu požiūriu jautriausiose teritorijose.
G. Nausėdos pasiūlymas – kompromisinis
Paskutinėmis 2022 m. dienomis prezidentas Gitanas Nausėda šias Seimo priimtas pataisas vetavo.
Šalies vadovas teigė pritariantis jų tikslui užkardyti galimybes žmonėms, kurie registruoja ūkinę veiklą tik norėdami lengvatinėmis sąlygomis pasistatyti gyvenamąjį namą, tačiau pažymėjo, kad priimtos nuostatos nėra proporcingos, teisingos jaunųjų, smulkiųjų, vidutinių ar šeimos ūkių atžvilgiu.
Prezidentūra pasiūlė atsisakyti reikalavimo taikyti 50 proc. pajamų ribos reikalavimą bei mažesniuose nei 2 ha sklypuose leisti pasistatyti ne gyvenamąjį pastatą.
Gyvenamą sodybą, pagal Prezidentūros siūlymus, galėtų statyti ūkininkas, kuris ne mažiau kaip 3 metus deklaravo pajamas iš žemės ūkio veiklos.
ŽŪM teigimu, G. Nausėda pasiūlymai yra kompromisiniai, o diskusijas reikėtų atnaujinti parlamente.
„Jį būtų galima laikyti kompromisiniu, galutinį sprendimą dėl optimalaus teisinio reguliavimo būtų galima priimti atnaujinus diskusijas Seime kartu su socialiniais partneriais ir žemės ūkio sektoriaus asocijuotų struktūrų atstovais“, – komentavo ministerija.
Seimas gruodžio 20 d. priėmė Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, kuriose numatoma, jog ūkininko sodybą, kai tai numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, žemės ūkio paskirties žemėje statyti galės ūkininkas, kuris pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius 3 metus yra deklaravęs kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Priimtos įstatymo pataisos taip pat numato, kad ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą ūkininko sodybą galima statyti turint ne mažesnį kaip 0,5 hektaro sklypą.
Įstatymo rengėjai argumentuoja, kad pataisos reikalingos siekiant kovoti su vadinamaisiais „sofos ūkininkais“ ir nebesuteiks jiems galimybių lengvatinėmis sąlygomis statyti sodybas.