Pasak ministerijos, kainų augimas yra mažesnis ir už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, be to, pastebima maisto produktų gamintojų kainų mažėjimo tendencija.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, ŽŪM teigimu, maisto kainos padidėjo 0,6 proc. Šis augimas buvo lėtesnis nei Latvijoje (1,3 proc.), Estijoje (0,9 proc.), Lenkijoje (1,4 proc.) ar ES (1,6 proc.).
Per tris ketvirto ketvirčio mėnesius metinis maisto kainų augimas lėtėjo ir gruodį tapo nulinis – maisto kainų lygis tapo toks pats, kaip 2019 metų gruodį. Šis lėtėjimas, anot ŽŪM Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, galėtų būti susijęs su mėsos, daržovių ir vaisių kainų kitimu.
Nors paskutinį praėjusių metų ketvirtį maisto produktų kainos buvo nežymiai didesnės nei prieš metus, pastebima maisto produktų gamintojų kainų ir importuotų maisto produktų didmeninių kainų mažėjimo tendencija. Tai, anot E. Pranckevičiaus, galėtų turėti įtakos ir parduotuvių lentynose esančių produktų kainoms.
„Jeigu ši mažėjimo tendencija išliks, tikėtina, kad 2021 metų pradžioje metinis maisto kainų lygis taps žemesnis nei buvo prieš metus. Didžiausią įtaką kainų pokyčiui darė mėsos, daržovių ir vaisių kainų pokyčiai. Mėsos kainų mažėjimą lėmė dėl perteklinės pasiūlos sumažėjusios kiaulienos supirkimo ir mažmeninės kainos. Daržovių ir vaisių kainų mažėjimas sietinas su geru derliumi Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, taip pat su sezoniškumo veiksniais“, – sako E. Pranckevičius.
Ministerijos teigimu, bulvių ir lauko daržovių mažmeninės kainos ketvirtą ketvirtį, palyginus su trečiu ketvirčiu, sumažėjo, o šiltnamiuose auginamų daržovių – padidėjo. Bulvių kaina parduotuvėse nukrito daugiau kaip 55 proc., kopūstų – beveik 39 proc., morkų – beveik 30 proc., svogūnų – 23 proc., o burokėlių – daugiau kaip 14 proc.
Obuolių derlius Lietuvoje 2020 metais, palyginti su penkerių metų vidurkiu, buvo vidutinis. Praėjusių metų ketvirtą ketvirtį obuolių supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su trečiu ketvirčiu, sumažėjo 13,46 proc. ir buvo 16,67 proc. mažesnė nei prieš metus, kai buvo gautas labai mažas derlius.
Tuo metu duonos ir batono kainos sumažėjo, kritus mažmeninės prekybos daliai kainos struktūroje. Tamsios duonos mažmeninė vidutinė kaina praėjusių metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su trečiu, sumažėjo 5,18 proc., o gamintojo vidutinė kaina išliko stabili. Gamintojo ruginių miltų pardavimo vidutinė kaina nežymiai (0,79 proc.) sumažėjo, o pagrindinės tamsios duonos žaliavos – rugių – supirkimo vidutinė kaina padidėjo 12,08 proc.
Batono mažmeninė vidutinė kaina lyginamais praėjusių metų ketvirčiais sumažėjo 4,79 proc., gamintojo vidutinė kaina sumažėjo tik 1,39 proc. Aukščiausios rūšies kvietinių miltų gamintojo vidutinė kaina sumažėjo 3,47 proc., o pagrindinės batono žaliavos – kviečių – supirkimo vidutinė kaina analizuojamu laikotarpiu padidėjo 16,53 proc.
Kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos analizuojamu laikotarpiu kito įvairiai. Pavyzdžiui, kumpio su kaulu vidutinė kaina sumažėjo 2,53 proc., kumpio be kaulo – 8,63 proc. Sprandinė pabrango 0,99 proc., o nugarinės vidutinė kaina išliko stabili.
Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2020 metų trečiu ketvirčiu, Lietuvoje kiaulių supirkimo vidutinė kaina sumažėjo 17,32 proc.
Paskutinį ketvirtį daugumos analizuojamų galvijienos produktų vidutinės mažmeninės kainos išliko beveik stabilios, t. y. nežymiai (0,07–0,37 proc.) padidėjo, išskyrus galvijienos kumpį be kaulo, kuris pabrango 5,24 proc.
Kaip ir buvo prognozuota, analizuojamo laikotarpio pradžioje mažmeninė atvėsinto viščiuko broilerio kaina išliko žema, tačiau padidėjo prasidėjus šventiniam laikotarpiui, todėl ketvirtą ketvirtį ji buvo vidutiniškai 3,70 proc. didesnė nei trečią ketvirtį.
Ketvirtą ketvirtį, palyginti su trečiu ketvirčiu, geriamojo pieno vidutinės mažmeninės kainos struktūroje 2,72 proc. punktais sumažėjo gamintojo prekybos dalis, o mažmeninės prekybos ir žaliavos dalys padidėjo – atitinkamai 1,14 proc. punktais (iki 39,04 proc.) ir 1,58 proc. punktais (iki 26,81 proc.).