Šiam kvietimui yra numatoma paskirstyti 3,13 mln. eurų. Paraiškas bus priimamos iki spalio 31 d.
Ši priemonė išskirtinė tuo, kad parama bus teikiama ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantiems ūkio subjektams, įgyvendinantiems bendrą projektą. Todėl paraišką paramai gauti pareiškėjas turi teikti tik kartu bent su vienu partneriu. Bendradarbiaujantys ūkio subjektai turi būti sudarę jungtinės veiklos sutartį.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 90 tūkst. eurų. Lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Sutarė dėl bendrų investicijų
Alytaus rajone įsikūrusiame Janinos Vasiliauskienės ūkyje šiemet darbai vyksta daug lengviau ir mažesnėmis sąnaudomis – laukuose burzga modernus traktorius, naudojama nauja šienapjovė ir priekaba. Šią pažangią techniką ūkininkė įsigijo ir naudojasi ne viena, o kartu su kitame kaime ūkininkaujančiu giminaičiu. Tokiu būdu sustiprinti abu ūkius galimybes suteikė KPP priemonės „ Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.
„Be šios europinės paramos niekaip negalėtume nusipirkti naujos technikos, nes tam reikia turėti daug savo lėšų, tokią sumą vienam smulkiam ūkiui per sunku sukaupti. O dviem ūkininkams tai padaryti įmanoma ir naudinga. Šia bendradarbiavimą skatinančia KPP veiklos sritimi kviesčiau naudotis visus, kurie tik turi tokią galimybę“, – tvirtino mamos ūkiui atstovaujantis bei pats ūkininkaujantis Andrius Vasiliauskas.
Pasak jo, iki tol ūkyje tekdavo verstis su daugiau degalų naudojančia sena technika. Be to, ją tekdavo dažnai remontuoti.
Galės plėsti ūkį
Ūkininkai dažnai atsargiai vertina bendras investicijas į techniką. A.Vasiliauskas sutinka, kad iš tiesų gana sudėtinga tartis dėl finansinių klausimų ar dėl pareiškėjo vardu įsigyto turto naudojimo pasibaigus projektui.
„Su giminaičiu tvirtai susitarėme, kad technika be problemų jis naudosis ir ateityje. Tikimės, kad ji mažiausiai 10 metų patikimai tarnaus. Todėl ir rinkomės kiek galingesnį nei reikėtų traktorių. Jis ekonomiškas, technologiškai perspektyvus, galima prikabinti įvairius padargus, kurių ateityje tikimės įsigyti daugiau“, – aiškino ūkininkas.
Anot jo, dalijantis technika abiem ūkiams nekyla jokių problemų – net jei kokią dieną ir pavėluojama pradėti norimus darbus, niekas nuo to nenukenčia, nes smulkių ūkių skubių darbų apimtys yra mažesnės.
„Įsigijus naują techniką galėsime imtis tolimesnės ūkio plėtros“, – džiaugėsi A.Vasiliauskas.
Šiuo metu apie 40 hektarų dydžio J. Vasiliauskienės ūkyje auginamos šilauogės, serbentai, šaltalankiai, sėjami javai. Apie pusė ploto skirta ekologiškos produkcijos auginimui.
Tvarka dar labiau supaprastinta
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Nomedos Padvaiskaitės, šios priemonės paramos teikimas naujam paraiškų teikimui yra dar labiau supaprastintas.
„Yra atsisakyta verslo plano, kaip atskiro dokumento, kurio rengti nebereikės, nes nedidelis verslo planelis su keliomis lentelėmis yra integruotas į paraiškos formą. Taip pat numatytas paramos mokėjimo laikotarpio prailginimas, jeigu projekte numatyta įsigyti turtą (techniką, įrangą) lizingo būdu, ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai ir jų kritinės reikšmės irgi bus vertinamos pagal supaprastintą tvarką“, – teigė ŽŪM atstovė.
Ji pridūrė, kad nebeliko įsipareigojimo (reikalavimo) apdrausti paramos lėšomis įgytą turtą. Tai paliekama kiekvieno pareiškėjo asmeninei atsakomybei. Tačiau reikia įsidėmėti, kad įvykus įvykiui, kurio metu būtų sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, paramos gavėjas įsipareigoja atstatyti turtą ne mažesne nei atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.
Giminystė nėra kliūtis
Anot N. Padvaiskaitės, minėta priemonė gana populiari, būtų dar populiaresnė, jeigu, pavyzdžiui, ūkininkai nebijotų bendradarbiauti su kaimynais ir pasiryžtų bendram projektui ir investicijoms į tokią veiklą. Dabar gi jie linkę kooperuotis su artimaisiais ir giminaičiais.
ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė pabrėžė, kad giminystė – ne kliūtis teikti paraišką ir gauti paramą pagal šią veiklos sritį.
„Svarbu, kad ūkio subjektai atitiktų tinkamumo kriterijus. Jeigu paramos prašo, pavyzdžiui, broliai ūkininkai ar tėvas ir sūnus, jie turi būti atskirai registravę ūkininko ūkį ir valdą, atskirai vesti buhalteriją, deklaruoti žemės ūkio naudmenas. Kitaip tariant, kiekvienas ūkio subjektas turi savarankiškai vykdyti veiklą“, – aiškino ji.
Kam teikiami privalumai?
Verslo plane numatytoms įgyvendinimo išlaidoms bus taikomas 60 proc. intensyvumas, o projekto bendrosioms bendradarbiavimo išlaidoms – 100 proc. intensyvumas.
Privalumų turės tie smulkieji ūkininkai, kurie bendradarbiaus gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, – projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms gali būti taikomas iki 70 proc. paramos intensyvumas.
Ką galima pirkti paramos lėšomis?
Pagal šią priemonę finansuojamas naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrenginių, kompiuterinės ir programinės įrangos, skirtos projekto reikmėms, įsigijimas, taip pat – naujų statinių statyba arba esamų rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, infrastruktūros sutvarkymas.
Miškininkystės veikla užsiimantys ūkio subjektai galės įsigyti miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technikos ir įrangos, dirvos paruošimo miško želdiniams mechanizmų.
Reikalavimai pareiškėjams
Paramos prašyti ir paraiškas gali teikti ūkininkai, kurių žemės valdos dydis, išreikštas produkcijos verte yra ne mažesnis nei 4 tūkst. eurų, bet ne didesnis nei 15 tūkst. eurų.
Miškininkams, norintiems teikti paraišką, keliamas reikalavimas – jų miško valda neturėtų būti didesnė kaip 20 hektarų.
Paramos gali kreiptis ir labai mažos įmonės, vykdančios veiklą kaimo vietovėse ne mažiau nei dvejus metus, ir individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys.