Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus dirbti išvien ir tam skiria paramą. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonėse kooperatyvams yra numatyti prioritetai.
Parama ir kooperatyvų investicijoms
Įgyvendinant KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektų atrankos balai yra skiriami pareiškėjams, kurie yra pripažintais kooperatyvais arba pripažinto kooperatyvo nariais. O už kolektyvinių investicijų įgyvendinimą paramos intensyvumas padidintas 20 proc. punktų. Ne vienas ūkininkų kooperatyvas įsitikino, kad tai reikšminga paskata.
Pagal šią veiklos sritį paraiškos renkamos nuo kovo 1 iki balandžio 30 d. Parama teikiama supaprastinta tvarka. Jos prašyti gali ir pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Vienam projektui maksimali suma – 50 tūkst. eurų. Šiam etapui skirta 25 mln. eurų.
Parama skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto lėšų.
Susivieniję tapo patrauklesni
Šeštus metus veikiančio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ nariai per trumpą laiką pajuto, kad dirbti surėmus pečius daug efektyviau nei pavieniui. Susikooperavus buvo lengviau gauti ir europinę bei valstybės biudžeto paramą.
Septynis daržovių augintojus vienijantis kooperatyvas prieš 4 metus įgyvendino vieną stambų projektą ir dabar ruošiasi vėl investuoti paramą ir sustiprinti kooperatyvo materialinę bazę ir veiklos galimybes.
„Suvalkijos daržovės“ garsėja pastaruoju metu iš naujo atrandamos vertingos daržovės – burokėlių augintojais. Kooperatyvo iniciatorius ir vadovas Martynas Laukaitis, buvęs Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas, sako, kad kooperacija ūkininkavimą pakėlė į kitą lygį.
Vienas esminių kooperacijos pranašumų – lengvesnė daržovių realizacija ne tik vietos, bet ir užsienio rinkose. „Susivieniję tapome patrauklesni, nes galime rinkai tiekti daugiau produkcijos. Maži kiekiai niekam neįdomūs. Be to, daugiau parduodant galime gauti geresnę kainą. Taigi kartu dirbti daug naudingiau nei pavieniui“, – tvirtino Šakių rajono ūkininkas.
Kooperatyvo vadovas pastebėjo, kad pagerėjusi produkcijos realizacija – ne vienintelis kooperacijos privalumas. Anot jo, kooperacija teikia ūkiams stabilumo, be to, padeda mažinti gamybos savikainą ir sutaupyti.
„Pradžioje to nepraktikavome, bet dabar kooperatyvo nariai vieni kitiems padeda, dalinasi technika sėjos ar derliaus nuėmimo metu. Vieni kitiems padedame, jeigu sugenda žemės ūkio mašinos“, – pasakojo M. Laukaitis.
Investicijos leidžia augti
Daržovių augintojas pabrėžė, kad susivienijus ir įkūrus kooperatyvą lengviau buvo gauti paramą. O investicijos leidžia augti, sėkmingiau parduoti ir sustiprėti.
Šiemet „Suvalkijos daržovės“ įgyvendins projektą „Kooperatyvo konkurencingumo didinimas“, kuriam skirta parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Kooperatyvas jau pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra ir, tinkamai įgyvendinęs projektą, sulauks apie 320 tūkst. eurų paramos.
Ketinama pirkti svarstykles, fasavimo mašiną, palečių krautuvą. Tokios investicijos turėtų dar sustiprinti kooperatyvo, taigi ir kiekvieno jo nario, konkurencingumą.
„Pirmasis projektas labai pasiteisino, tad neabejojame, kad ir dabar sėkmingai investuosime ir sustiprėsime. Ankstesnės paramos lėšomis įsirengėme rūšiavimo ir pakavimo linijas, specializuotą derliaus priėmimo į gamybinius sandėlius įrangą. Tai padidino našumą ir efektyvumą. Be paramos ir šių investicijų, nebūtume tokie, kokie dabar esame“, – įsitikinęs M. Laukaitis.
Pasak jo, parama labai reikalinga Lietuvos ūkininkams, kuriems reikia temptis, kad galėtų konkuruoti bendroje rinkoje su kolegomis iš ES senbuvių šalių.
Bus priversti kooperuotis
Kooperatyvą „Suvalkijos daržovės“ įkūrė penki daržovių augintojai, dabar narių padaugėjo iki 7. M. Laukaitis mano, kad svarbu ne narių skaičius, o jų požiūris į darbą, gamybą ir realizavimą.
„Norinčiųjų ateiti į kooperatyvą yra ir daugiau, tačiau mes atsargiai renkamės narius, norime, kad kooperatyve būtų bendraminčiai. Mums svarbu, kad visus vienytų bendras požiūris į darbą ir kokybę – nenorime susigadinti jau įgyto vardo“, – aiškino kooperatyvo vadovas.
Jis pabrėžė, kad kooperatyvo nario ūkio dydis neturi reikšmės – „Suvalkijos daržovės“ vienija augintojus, kurie daržoves augina nuo 3 iki 300 hektarų plote. Daugiausia auginama burokėlių, mažiau – bulvių ir kitų daržovių.
Lietuvoje kooperacija nelengvai skinasi kelią. Nuo kooperacijos atbaido kolūkių laikų patirtis, tačiau turėtų įkvėpti sėkmingi kooperatyvų pavyzdžiai.
„Ūkininkai vis dar nesuvokia, kad be kooperacijos bus prastai. Kol kas dar jie verčiasi, bet ateityje bus priversti vienytis, kad išliktų. Visoje Europoje ūkininkai yra kooperuoti. Jie net neįsivaizduoja, kaip galima dirbti pavieniui“, – teigė M. Laukaitis.
Kooperatyvams – 20 proc. punktų didesnis intensyvumas
Pagal minėtą priemonę paramos prašyti gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Juridiniai asmenys turi būti savo vardu įregistravę valdą, o fiziniai – ūkininko ūkį ir valdą.
Reikalavimas įregistruoti savo vardu valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Parama skiriama ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimui (rūšiavimui, pakavimui, surinkimui ir t. t.), perdirbimui ir tiekimui rinkai.
Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose) paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. punktų.
Tiek pat paramos intensyvumas padidinamas ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas savo valdoje.
Be to, vertinant paramos paraiškas, pripažintas žemės ūkio kooperatyvas ar tokio kooperatyvo narys papildomai gali gauti iki 10 balų.
Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 balai.
Infografika
Reikalavimai, jei siekiama gauti 20 proc. punktų didesnį paramos intensyvumą.
Paramos prašyti gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla.
Reikalavimas įregistruoti savo vardu valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams.
Parama skiriama ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir prekiniams žemės ūkio produktams apdoroti ir perdirbti.
Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus, paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. punktų.
Pripažintas žemės ūkio kooperatyvas ar tokio kooperatyvo narys papildomai gali gauti iki 10 balų.
Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 balai.