Paraiškas šiai paramai gauti galima pateikti iki liepos 31 d. Jos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį.
Šiam etapui skirta 23,6 mln. eurų paramos lėšų. Jos – iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Sutvarkys dalį polderio
Dažnėjant ekstremaliems klimato reiškiniams dėl prastos melioracijos būklės dirbamos žemės plotams kyla grėsmė virsti pelkėmis. Prognozuojama, kad po kokio dvidešimtmečio šalyje dėl to rizikuojama prarasti apie 1,5 mln. ha ūkininkavimui tinkamų teritorijų. Todėl savivaldybės ir žemdirbiai stengiasi pasinaudoti visomis galimybėmis, kad sumažintų nuostolius.
Ypač daug lėšų reikia polderiams sutvarkyti. Polderių sistemą sudaro sudėtingas įrenginių kompleksas: apsauginiai pylimai, nuvedamieji, gaudomieji ir apsauginiai grioviai, magistralinis kanalas, šliuzai bei kt.
Štai Klaipėdos rajone Drevernos kaime šiuo metu įgyvendinamas jau trečiasis Brukšvų polderio dalies melioracijos sistemų rekonstrukcijos etapas, kuriam skiriamos europinės lėšos.
Šiemet daugiausiai problemų keliančiame 202 hektarų polderio plote bus paklota apie 124 km rinktuvų ir sausintuvų, rekonstruota apie 16 km griovių, rekonstruotos pralaidos, išlygintas paviršiaus plotas dėl durpyno nusėdimo ir kt. Šiai melioracijos sistemai atnaujinti skirta 600 tūkstančių eurų europinės paramos.
Dažnai skaičiuoja nuostolius
Projektą vykdo Brukšvų polderio melioracijos sistemos naudotojų asociacija, jungianti 34 ūkininkus bei žemės savininkus. Asociaciją daugiau nei prieš dešimtmetį įsteigė ir jai vadovauja augalininkystės ūkio savininkas Petras Vasiliauskas. Žinomam bulvių augintojui asociaciją pavyko įkurti gana lengvai ir greitai po to, kai 2007 m. buvo pralaužtas pylimas.
Pasak asociacijos projektų vadovės Rugilės Malinauskienės, Brukšvų polderyje ūkininkai nuolat susiduria su sausinimo problemomis.
„Daugiau nei prieš pusšimtį metų čia įrengta melioracijos sistema yra nusidėvėjusi per 70 proc. Grioviai uždumblėję, vagos prižėlę įvairiausių vandens augalų, jų šaknys kemša drenažo žiotis. Polderyje įrengtas gana retas, be paviršinio vandens nuleistuvų drenažo tinklas, kuris net ir gerai veikdamas nepajėgia pašalinti vandens pertekliaus“, – pasakojo ji.
Tikimasi, kad dalies polderio sutvarkymas sumažins derliaus netektis, o tai leis pagerinti čia veikiančių ūkių rentabilumą. Specialistų skaičiavimu, kiekvienais lietingais metais ūkininkaujantieji Brukšvų polderyje patiria per 150 tūkst. eurų tiesioginių nuostolių.
„Europinės paramos nauda yra labai didelė. Vis tik vien jos nepakanka. Dalį lėšų polderio melioracijos rekonstrukcijai skyrė P.Vasiliausko ūkis ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Po pastarųjų metų liūčių ir sausros kiti asociacijai priklausantys ūkininkai sunkiai laikosi, jie negali investuoti į projektą. Valstybei priklausančių Brukšvų siurblinei, grioviams, keliams, Lankupių šliužui sutvarkyti dar reikia mažiausiai apie 1,5–2 mln. eurų“, – aiškino R.Malinauskienė.
Aktyviai teikia paraiškas
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Dambrausko, ūkininkai labai aktyviai naudojasi melioracijos sistemas atnaujinti padedančia KPP priemone. Praeitą kartą buvo pateikta 115 paraiškų, o paramos lėšų užteko tik 80 projektų. Panašaus pareiškėjų aktyvumo tikimasi ir šiemet.
„Pagal šią priemonę remiamas nusidėvėjusių melioracijos sistemų atnaujinimas. Dabar pakeisti pareiškėjų pirmumo kriterijai. Dažniausiai visų paraiškų patenkinti nepavyksta, nes prašoma daugiau paramos, nei yra priemonei skirta lėšų. Parama bus skirta daugiausiai balų surinkusiems pareiškėjams“, – aiškino R. Dambraukas.
Pagal KPP veiklą ,,Parama žemės ūkio vandentvarkai“ yra finansuojamas ne tik lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus, bet ir vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstravimas bei įrengimas ir ariamosios žemės kalkinimas pagal projektą.
ŽŪM atstovas priminė, kad didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 300 tūkst. eurų. Perpus daugiau gali būti finansuojama polderių rekonstrukcija – didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 600 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas – 80 proc.
Išimtis – savivaldybėms
Paramos vandentvarkos projektams finansuoti gali kreiptis savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, taip pat fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis. Paraiškas galima teikti individualiai arba su partneriais.
Tų pačių drenažo sistemų rekonstravimui paramą galima gauti tik vieną kartą. Pareiškėjas per vieną paramos paraiškų teikimo etapą gali pateikti vieną projektą, išimtis savivaldybėms – jos gali pateikti iki dviejų projektų.
Būtina surinkti mažiausiai 25 balus
Paraiškos melioracijos projektams finansuoti vertinamos atsižvelgiant į veiklos įgyvendinimo taisyklėse nustatytus 6 projektų atrankos kriterijus. Privaloma surinkti mažiausiai 25 projektų atrankos balus.
Projektai, kuriuose numatoma rekonstruoti polderių siurblines, pylimus arba tvenkinių hidrotechninius statinius, taip pat – ir rekonstruoti tiltus, suteikiama 20 balų.
Jei projektui įgyvendinti prašoma mažesnio, nei galimas didžiausias, paramos intensyvumo, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą (skaičiuojama sveikaisiais skaičiais, neapvalinant pagal matematines apvalinimo taisykles) pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 10 balų.
Bet svarbu žinoti, kad atrankos balai nesuteikiami, kai pagal paramos paraiškoje nurodytą projekto investicijų vertę apskaičiuota paramos suma, taikant didžiausią galimą paramos intensyvumą, viršija didžiausią galimą paramos sumą projektui, tačiau projektui prašoma skirti taisyklėse nustatytą didžiausią galimą paramos sumą.
Kai numatoma atlikti funkciniais ryšiais susijusių melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukciją sklypuose, kurie išsidėstę teritorijoje, esančioje vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse:
1–2 kadastro vietovės – suteikiama 15 balų;
3–4 kadastro vietovės – suteikiama 10 balų;
5 ir daugiau vietovių – suteikiami 5 balai.
Taip pat balų gauna projektai, kuriuose asociacijų ir fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės nariai pirmą kartą dalyvauja asociacijos ar fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, prašančios paramos pagal priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.) veikloje. Tokiu atveju skiriama 15 balų.
Projektai, kuriuose griovių arba pralaidų rekonstravimo darbams numatoma skirti:
50 ir daugiau proc. prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų), suteikiama 20 balų;
40–49,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – 10 balų;
30–39,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – suteikiami 5 balai.