Paraiškas šiai paramai gauti galima pateikti iki rugsėjo 30 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.
Galimi pareiškėjai – juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.
Svarbiausias šio paraiškų surinkimo pokytis – projektams įgyvendinti skirti 28,8 mln. eurų lygiomis dalimis bus paskirstyti 10 Lietuvos apskričių. Pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimas, vadovaujantis nustatytais kriterijais, vyks apskričių lygmeniu pagal projekto įgyvendinimo vietą.
Daugiau perdirbs pluoštinių kanapių sėklų
Vilniuje įkurtos mažosios bendrijos (MB) „Bioproduktas“ vadovas Dovydas Juškys puoselėja viziją – tapti vienu stambiausių Europoje pluoštinių kanapių sėklų perdirbėju. Šio tikslo įmonei dabar padeda siekti ir KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ parama.
Panaudodama europines lėšas įmonė įsigis naujas pluoštinių kanapių perdirbimo linijas. Tai leis Kauno rajone veikiančioje MB „Bioproduktas“ gamykloje padidinti pluoštinių kanapių aliejaus, baltymų ir lukštentų sėklų gamybos našumą bei efektyvumą. Planuojama, kad 2020 m. pabaigoje įvykdžius projektą čia per metus bus perdirbama 1000 tonų žaliavos.
„Ši KPP priemonė įmonėms atveria naujas galimybes, apie kurias dar daug kas ir nepagalvoja. Toli gražu ne visi tokioms investicijoms turi savo lėšų ar gali imti paskolas iš bankų“, – pastebėjo D. Juškys.
Pasak vadovo, įmonei paruošti projektą nebuvo sudėtinga, nes padėjo geri konsultantai. Jis nusiteikęs ir ateityje domėtis, kaip pasinaudoti KPP priemonių parama.
Nebegalėjo tenkinti produkcijos poreikio
MB „Bioproduktas“ veiklą pradėjo prieš penkerius metus, kai tik Lietuvoje buvo legalizuotas pluoštinių kanapių auginimas. Pasaulyje vykstantis šių perspektyvių augalų panaudojimo maisto gamyboje, medicinoje ar biopramonėje bumas augino ir įmonės sparnus.
MB „Bioproduktas“ superka vietinių ūkininkų užaugintą žaliavą, ją perdirba modernioje gamykloje, o produkcija daugiausia keliauja į Vakarų Europą. D. Juškys pabrėžė, kad gamybinių pajėgumų padidinimas buvo būtinas, nes įmonė nebegalėjo patenkinti stambių užsakymų.
„Greitai būsime pajėgūs savo didesniems klientams pateikti prašomos produkcijos kiekį“, – sėkme tiki 28 metų amžiaus vadovas.
Įmonės ambicingą planą tapti stipriu šios rinkos žaidėju Europoje įkvepia ir sparčiai Lietuvoje didėjantys pluoštinių kanapių plotai. Anot D. Juškio, anksčiau mūsų šalyje buvo auginama apie 2–4 tūkst. hektarų, o šiemet – per 9 tūkst. ha šių vertingų augalų. Pavyzdžiui, prancūzai užaugina per 15 tūkst. hektarų pluoštinių kanapių – didžiausią kiekį senajame žemyne.
Pateikti nauji reikalavimai pareiškėjams
ŽŪM specialistai primena, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamumo skirti paramą pagal šią priemonę reikalavimus. Vienas jų – projektas turi atitikti įgyvendinimo taisyklėse nurodytą prioritetą, bent vieną tikslinę sritį ir prisidėti prie bent vieno kompleksinio tikslo įgyvendinimo.
Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklos arba iš žemės ūkio veiklos perdirbant dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojant užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) rinkodaros veikla per ataskaitinį laikotarpį (vienus metus iki paraiškos pateikimo) privalo sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams (ŽŪK) , kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų ūkiuose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus arba perdirba iš savo narių supirktus žemės ūkio produktus ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Paramos žemės ūkio produktų rinkodaros veiklai gali kreiptis tie juridiniai asmenys, kurie mažiausiai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai užsiėmė žemės ūkio produktų perdirbimu arba žemės ūkio veiklair perdirbo dalį valdoje išaugintos produkcijos bei gavo iš šios veiklos pajamų.
Pareiškėjas paraiškos pateikimo metu turi turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, susijusius su žemės ūkio produktų perdirbimo veikla.
Taip pat pareiškėjai kartu su paraiška turi pateikti Regioninio aplinkos apsaugos departamento išduotą pažymą dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Didžiausia paramos suma projektui – iki 1,3 mln. eurų
Parama teikiama Sutarties dėl ES veikimo I priedo produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) perdirbimui ir (arba) rinkodarai. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl ES veikimo I priedo produktas. Jei galutinis produktas yra ne Sutarties dėl ES veikimo I priedo produktas, jis turi būti skirtas maistui ir (arba) pašarams.
Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 1,3 mln. eurų, o 2014–2020 m. laikotarpiui –4 mln. eurų.
Juridiniams asmenims, kurie, perdirbę žemės ūkio produktus, pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos – 200 tūkst. eurų vienam projektui ir iki 4 mln. eurų pagal šią priemonę 2014–2020 m. laikotarpiui.
Paramos gavėjams finansuojama 40 proc. tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų, o 50 proc. intensyvumo parama gali būti skiriama ekologiškus žemės ūkio produktus gaminantiems asmenims (jei po projekto įgyvendinimo visu kontrolės laikotarpiu įsipareigojama perdirbti tik sertifikuotą ekologišką žaliavą) bei pripažintiems ŽŪK (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).
Reikia atkreipti dėmesį, kad paraiškos, pateiktos pareiškėjo kartu su partneriu, nepriimamos.
Žemiausia atrankos kartelė – 35 balai
Pateikti projektai vertinami suteikiant balus už atitiktį taisyklėse nustatytiems 11 atrankos kriterijų. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 privalomieji balai. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos.Jei pareiškėjas yra labai maža ir maža įmonė, suteikiama 10 balų, jei paramos kreipiasi vidutinė įmonė – 5 balai. Pareiškėjui suteikiama iki 15 balų, jei jis įsipareigoja eksportuoti perdirbtus žemės ūkio produktus.
10 balų skiriama, jeigu projektas įgyvendinamas vaisių, uogų, daržovių, mėsos, pieno sektoriuose. Dar tiek pat balų galima gauti, jeigu pareiškėjas yra pripažintas ŽŪK.
Jei projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje didesnis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.) – taip pat suteikiama 10 balų. Tiek pat balų skiriama ir tokiu atveju, kai vystomos beatliekės technologijos.
Papildomus 10 balų gauna ir pareiškėjas, negavęs ES paramos pagal minimos 2014–2020 m. KPP priemonės veiklos sritį.
Po 5 balus suteikiama, jeigu projekte diegiamos inovacijos, taip pat – jei pareiškėjas gamina ekologiškus žemės ūkio produktus ir (arba) vykdo jų rinkodarą bei už perdirbamą vietinę žaliavą (kartu su paraiška pateikiant dokumentus, įrodančius žaliavos kilmę).