Jonavoje duris atvėrė parduotuvė-turgelis "Kraitė“, kurioje po kooperatyvo stogu susivieniję ūkininkai siūlo platų natūralių ir šviežių produktų asortimentą ir tikisi išplėsti savo gaminamos produkcijos vartotojų ratą.
Prieš dešimtmetį mobiliais ūkininkų turgeliais startavęs žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ dabar žengia naują žingsnį – bandys suburti žemdirbius į savo parduotuvėles, kurias planuojama kurti šalia galimų pirkėjų intensyvių srautų.
Tokios pirmosios parduotuvės-turgelio veikla viename iš Jonavos prekybos centrų prasidėjo nuo kovo pradžios, o šį šeštadienį (kovo 23) vyks oficialus atidarymas. Apie 100 kvadratinių metrų patalpoje savo užaugintą produkciją pardavinės apie 10 ūkininkų, patikėjusių bendro darbo nauda. Natūralius produktus vertinantiems vartotojams čia iki vakaro penkias dienas per savaitę bus siūlomi šviežias pienas bei jo produktai, mėsos, duonos gaminiai, kruopos, vaisiai, daržovės, medus ir kt.
Bus labiau pasiekiamas
Nauja prekybos galimybė pasirodė patraukli Radviliškio rajone ūkininkaujančiam Tadui Krapikui. Jis parduotuvėje-turgelyje „Kraitė“ siūlys įsigyti savo ūkyje įrengtame ceche pagamintų pieno, grietinės, varškės, sūrių, jogurtų ir kt. Iki šiol ši produkcija pasiekdavo Šiaulių, o taip pat – Kauno bei Vilniaus mobiliuosius ūkininkų turgelius.
„Įsikurti naujoje prekybos vietoje labiausiai paskatino ilgesnis darbo laikas, nes turgeliuose gan greitai po pietų užsidarome. Dabar mūsų produkcijos galės nusipirkti ir namo po darbo dienos grįžtantys žmonės. Be abejo, čia bus patogiau ir šilčiau dirbti nei lauko turgelyje“, – įvertino T. Krapikas.
Jis pasidžiaugė, kad per pirmąsias darbo dienas Jonavoje pirkėjų nuosekliai daugėjo. Ūkininko pastebėjimu, ne visos prekyvietės pasiteisina, nes pritrūksta pirkėjų srauto, o iš kai kurių geresnių vietų teko atsitraukti – prekybininkai nebetęsė sutarčių.
Vilios ir gurmanus
Kauno rajone įsikūrusio daugiašakio ūkio savininkas Audrius Banionis pastebėjo, kad naujoje parduotuvėje-turgelyje daug dėmesio skirs išrankesniems vartotojams.
“Mobiliuosiuose turgeliuose produkcija yra labiau orientuota į paprastą žmogų. O naujoje prekybos vietoje galėsime vilioti gaminiais, skirtais gurmaniško skonio pirkėjams“, – tikisi jis.
A. Banionio ūkyje auginamos kiaulės ir galvijai, grūdinės kultūros, veikia mėsos perdirbimo cechas bei kepykla. Čia pagaminti produktai gerai pažįstami natūralaus maisto gerbėjams. Ūkininkas mato naujas prekybos galimybes, kurios ypač turėtų būti naudingos smulkesniems ūkininkams.
„Seniai svarstėme apie tokį projektą. Tai tik pati pradžia. Ūkininkai galėtų jungtis į kooperatyvus ir steigti tokias parduotuvėles, nereikėtų mums tų tarpininkų. Juk geriau betarpiškai bendrauti su pirkėjais, įsiklausyti į jų pasiūlymus, tobulėti ir aktyvinti trumpąją maisto tiekimo grandinę“, – entuziastingai kalbėjo A. Banionis.
Būtina sąlyga – platus asortimentas
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė” direktorius Mindaugas Maciulevičius neslepia, kad iš pradžių ūkininkus teko įkalbinėti prekiauti Jonavoje. Jis tikisi, kad bandomasis projektas pasiteisins, ir bus galima kalbėti apie tokių parduotuvėlių-turgelių plėtrą.
„Pagal poreikį per metus galėtų įsikurti trys keturios tokios prekybos vietos. Įsikūrėme prekybos centre, nes vieni nesame pajėgus pritraukti didelio pirkėjų srauto. Mobiliųjų turgelių patirtis parodė, kad turime savo nišą ir prekybos tinklams netrukdome – net padedame jiems didinti lankomumą“, – tvirtino M. Maciulevičius.
Jis pabrėžė, kad svarbiausia naujos prekybos idėja – platus produkcijos iš ūkių asortimentas.
„Patrauklūs būsime tik tuomet, kai turėsime platų produktų pasirinkimą. Tai galima padaryti tik besikooperuojant. Šių dienų išprusęs bei išlepintas vartotojas ieško įvairaus natūralaus maisto. Jam reikia didesnio veislių pasirinkimo – juk bulvė bulvei gali būti nelygi. Reikia prisitaikyti prie šių dienų poreikių“, – įsitikinęs kooperatyvo vadovas.
Jis svarstė, kad prekyba patalpose smulkiuosius ūkininkus paskatins prailginti lietuviškų daržovių auginimo sezoną.
Mažina sąnaudas
Pasak M. Maciulevičiaus, dar vienas svarbus momentas – pardavimo sąnaudų mažinimas. Susikooperavę ūkininkai gali perpus sumažinti pardavėjų skaičių. Patalpas iš prekybos centro nuomoja kooperatyvas, o išlaidas pasidalija čia įsikūrę ūkininkai.
Jis pridūrė, kad tokios prekybos formos ateitis priklausys nuo pačių ūkininkų sąmoningumo.
„Jei ūkininkas galvos, kad jis geriausias ir protingiausias, tai toks kelias niekur neveda. Reikia suvokti, kad vienas lauke – ne karys, o kooperacija gali atverti kelią į sėkmę ir mažiesiems žemdirbiams“, – įsitikinęs kooperatyvo vadovas.
Specialisto komentaras
Komentuoja Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė.
Jonavoje atsidariusi parduotuvė – bene geriausias trumposios maisto grandinės pavyzdys, nes ūkininkų turgeliuose tiesiogiai susitinka maisto produktų gamintojai su vartotojais. Šis projektas įgyvendintas negavus paramos trumposioms grandinėms kurti, tačiau kiti ūkininkai ar juridiniai asmenys, gaminantys ir perdirbantys žemės ūkio produkciją, prekybos veiklą galės pradėti lengviau, pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Dar galima suskubti teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Jos priimamos nuo kovo 4 iki balandžio 19 d.
Tad žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurie nori tiesiai vartotojams tiekti sūrius, dešras, daržoves ir kitus savo pagamintus ar perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus ir užkariauti jų pasitikėjimą, turėtų ieškotis partnerių ir siūlyti kuo įvairesnius savo gaminius turgeliuose, stacionariose ar mobiliose prekybos vietose, ir internetinėse parduotuvėse, populiarinti savo produkciją parodose, mugėse ir kt. Siekiant paramos pagal minėtą priemonę, bendradarbiavimas būtinas
Būtina sąlygą – paraišką teikti ir paramos prašyti turi mažiausiai du ūkio subjektai, kurie yra pasiruošę gautą paramą investuoti į bendrą projekte numatytą veiklą
Patrauklu tai, kad pardavėjo darbo užmokesčio išlaidos gali būti kompensuojamos iš einamųjų projekto įgyvendinimo išlaidų, kuriam yra nustatytas fiksuotasis valandinis darbo užmokesčio įkainis: parduotuvės pardavėjo – 3,03 Eur/val., gatvės ar turgavietės pardavėjo – 1,78 eur/val.
Svarbus įsipareigojimas – įkūrus prekybos vietą reikia vykdyti prekybą ir aptarnauti ne mažiau kaip 3000 pirkėjų per metus stacionariose prekybos vietose ir 1000 pirkėjų – laikinose prekyvietėse.
Galima prekiauti ūkyje, parduotuvėje, mobiliojoje parduotuvėje, remiamos ir internetinės parduotuvės įkūrimas ir internetinė prekyba, laikina vieta parodose, mugėse. Svarbu turėti įrodymus, kad išpildomas minėtas priežiūros rodiklis.
Šių metų paraiškų teikimui skirta apie 2,9 mln. eurų. O didžiausia paramos suma vienam projektui – iki 120 000 eurų (be PVM). Beje, ši suma nepriklauso nuo partnerių skaičiaus – anksčiau tokio dydžio parama buvo skiriama tik pareiškėjams, turintiems 4 ir daugiau partnerių. Numatytas paramos intensyvumas – 60 proc. tinkamoms finansuoti verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, o 100 proc. intensyvumu galima finansuoti projekto bendrąsias, einamąsias bendradarbiavimo, einamąsias projekto įgyvendinimo ir skatinamosios veiklos išlaidas.
Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Paraiškų priėmimo grafiką rasite čia.