„Ūkininko patarėjo“ kalbinti Lietuvos maisto labdaros dalintojai apstulbę, kad Kremlius, siekdamas menkos informacinio karo pergalės prieš Vakarus, aiškiai propagandiniais sumetimais naikins aukščiausios kokybės maistą, tinkamą Rusijos našlaičių ir rusų kareivių valgiaraščiui. Lietuvos pieno perdirbėjų organizacijų atstovai viliasi, kad baisiau už embargą mūsų pienininkams jau niekas negresia. O akademikas Antanas Buračas įtaria, kad tariamai „pašalinamu iš rinkos“ importiniu maistu Kremlius papirkinės Rusijos elitą.
Labdaros dalintojai apstulbę
„Europos Sąjungos šalių vyriausybės stengiasi neleisti, kad maistas būtų švaistomas. Europos Komisija net reikalauja, kad kuo mažiau biodegalų būtų gaminama iš maistui tinkamų grūdų, rapsų. Mes, maisto labdaros dalintojai, liūdime, girdėdami, kaip kuri nors šalis nusprendė traiškyti maisto produktus, užuot atidavusi juos vargšų valgykloms. Nepritarėme ir mūsų ūkininkams, kurie, protestuodami dėl žemų pieno supirkimo kainų, išliejo pieną į kiaulių lovius“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ laikinasis direktorius, komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.
Rusijos propagandinis išradimas
Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat pranešinėja, kad importinėse džiovintose slyvose rasta per daug sulfitų, o sezamų sėklose -salmoneliozės bakterijų. Tos maisto siuntos į Lietuvos rinką nepatenka, o jas importavusios bendrovės privalo saugiai sunaikinti užkrėstus produktus arba grąžinti gamintojams. Lietuvos muitinė susmulkina ir sudegina tonas kontrabandinių (dažniausiai rusiškų) cigarečių ir išpila į kanalizacijos vamzdžius šimtus hektolitrų neteisėtai įvežtų (paprastai iš Rusijos) svaigalų. Prekybos centrai tyliai išveža į sąvartynus nebetinkamus vartoti, nepatraukliai atrodančius maisto produktus.
Tačiau tik Rusija sumanė tokią žemdirbiams ir maisto perdirbėjams skaudžią procedūrą paversti vieša ideologine akcija, kuriai neva pritaria visa rusų tauta.
Žemdirbių darbą reikia gerbti
Labdaros ir paramos organizacijos vadovas V. Ilgius prisipažino, kad, jo nuomone, kontrabandinio alkoholio taip pat nereikėtų sumaišyti su srutomis atmatų duobėse. „Kviečių, vynuogių augintojai daug prakaito išliejo, kol pagamino žaliavas svaigalams. Kad duonos kepalėlis, sūris, rauginti agurkai patektų ant mūsų stalų, išeikvojami nemaži gamtos ištekliai, pasaulyje sumažėja gėlo vandens, alinama žemė. Žemdirbių, maisto gamintojų pastangas, darbo vaisius reikia gerbti, o ne paniekinti“, – tikino „Maisto banko“ laikinasis direktorius V. Ilgius.
Prekių ženklai neuždrausti
Per metus, prabėgusius nuo Rusijos embargo pradžios, Lietuvos pieno perdirbėjai visaip bandė vėl patekti į prarastą Rytų rinką, net iš nevilties perleido savo prekių ženklus rusų gamintojams, kad Rusijos vartotojai neužmirštų bent lietuviškų sūrių, sviesto pakuočių išvaizdos. Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras" direktorius Egidijus Simonis galvoja, kad naujas Rusijos valdžios potvarkis mūsų pieno perdirbėjams neturėtų pakenkti.
„Lietuvos perdirbėjai nebandė kontrabanda įvežti savo produktų į Rusiją. To ir neįmanoma padaryti. Mūsiškiai labiau nenukentės. Jau metus nieko neišvežame į Rusiją. Tikėjomės eksportuoti belaktozius pieno produktus, bet, rusams papildžius draudžiamų importuoti maisto produktų sąrašą, ir ši viltis išblėso. O produktai su lietuviškais prekių ženklais („Pieno žvaigždžių“ „Svalios“ sūris, „Rokiškio sūrio“ varškė –red. past.) ir toliau liks Rusijos prekybos centrų lentynose. Maskva uždraudė ne rusiškų, baltarusiškų produktų lietuviškus prekių ženklus, bet ES ir kitų embargo sąraše esančių šalių eksportuojamus gaminius“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino E. Simonis.
Carų ir bolševikų keliais
1812 m. Rusijos caras Aleksandras I liepė deginti Rusijos javų laukus, kad puolantys Napoleono kareiviai badautų. Nacionalsocialistinės Vokietijos kariuomenei 1941 m. vasarą veržliai žygiuojant link Maskvos, 1941 m. liepos 3-iąją sovietų liaudies komisarų tarybos pirmininkas Josifas Stalinas įsakė tose SSRS teritorijose, kurių išlaikyti Kremlius nesitikėjo, sudeginti malūnus, duonos kepyklas, tvartus su gyvuliais, kad maisto produktai neatitektų vokiečių kareiviams.
2015 m. liepos 29-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė įsaką nuo rugpjūčio 6 d. sunaikinti maisto produktus, kurių neleidžiama įvežti į Rusiją, nors V. Putino gimtojo miesto Sankt Peterburgo visuomenė renka parašus, kad vakarietiškais produktais būtų pamaitinti našlaičiai, seneliai, ligoniai, o Rusijos liberalų demokratų partijos vadovas Vladimiras Žirinovskis pasiūlė priešų maistu papenėti rusų kareivius – NATO agresijai priešintis tuščiais pilvais jiems būtų sunku.
Delikatesų nenaikins?
„Po Rusijos prezidento įsako paskutiniojo sakinio reikia dėti kablelį ir papildyti V. Putino žodžius. Tas neviešas poįstatyminis aktas skambėtų maždaug taip: vakarietiškais „pasmerktais“ maisto produktais bus papirkinėjamas socialinis sluoksnis, vadinamas rusų visuomenės „grietinėle“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto Ekonomikos ir verslumo ugdymo katedros profesorius Antanas Buračas. Pasak akademiko A. Buračo, vieną kitą kontrabandos kilogramą ar litrą sudegins, o didžiausia vakarietiškų vynų, krevečių, lašišų, parmezano sūrių dalis bus panaudota dar labiau palenkti, susaistyti su Rusijos režimu rusų mokslininkus, aktorius, dainininkus.